Mokestį mokės visi didesnės nei 150 tūkst. eurų vertės NT savininkai. Dabar ši riba yra 220 tūkst. eurų. Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką, ši riba mažės nuo 286 tūkst. iki 200 tūkst. eurų.

Už Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas balsavo 72 Seimo nariai, prieš – vienas, o susilaikė du.

Be to, Seimas suvienodino minimalų NT mokestį gyventojų ir įmonių NT – jis didės nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc. Maksimalus tarifas išlieka 3 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas mano, kad nuleidus turto vertės kartelę, bus nuskriausti vieniši, vyresnio amžiaus žmonės.

„Kai nuosavybė yra dviejų asmenų, po skyrybų ar mirties tampa vieno, ir todėl mokestinis kreditas sumažėja per pusę“, – teigė jis.

Pasak M. Majausko, daugiausia naujų NT mokesčio mokėtojų bus Vilniuje.

Jis taip pat priekaištavo, kad pajamos iš NT mokesčio pateks ne į savivaldybių, o valstybės biudžetą: „Visame pasaulyje nekilnojamojo turto mokesčiai keliauja į savivaldybes tam, kad jos rūpintųsi infrastruktūra, didintų NT mokesčio vertę ir taip vėl gautų papildomas pajamas“.

Liberalas Simonas Gentvilas apgailestavo, kad mokestis „užguls viduriniąją klasę“ ir brangiai kainuos jį administruoti.

Konservatorė Gintarė Skaistė prognozavo, kad turtingi verslininkai didelius namus perrašys savo įmonių vardu ir išvengs mokesčio.

„Niekas nepuls perrašyti. Kaži kas taip rizikuos, nes tas uabas gali bankrutuoti“, – replikavo „valstietis“ Juozas Varžgalys.

Įsigaliojus įstatymui, į biudžetą tikimasi surinkti papildomai apie 2,5 mln. eurų pajamų per metus.