– Kodėl nuo liepos daugiabučių gyventojai, kaupdami lėšas pastato priežiūrai, turės mokėti šiek tiek daugiau?

– Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką, nuo liepos 1 d. daugiabučių gyventojams įsigaliojo didesnės kaupiamųjų lėšų įmokos. Jos priklauso nuo namo ploto.

– Kaip keičiasi minimalus kaupiamosios įmokos tarifas? Ar jis vienodas visoje Lietuvoje? Pavyzdžiui, jei gyvenate 50 m² ploto bute standartiniame keturių aukštų name, iki šiol į kaupiamąjį fondą buvo mokama apie 2,50 eurų per mėnesį, o nuo liepos ši suma padidės iki maždaug 5,75 eurų.

– Taip. Jei pastato bendras plotas siekia iki 3000 m², to paties dydžio buto savininkui teks mokėti apie 4,50 eurų per mėnesį.

– Iki šiol daugiabučiai privalėjo kaupti bent minimalią sumą, tačiau ar buvo daug atvejų, kai gyventojai savo iniciatyva mokėjo didesnes įmokas?

– Iš tikrųjų tokių atvejų pasitaikydavo labai retai. Daugiabučių gyventojai šiuo klausimu dažniausiai nėra aktyvūs ir nelinkę priimti sprendimų mokėti daugiau. Tačiau yra išimčių – kai kurių namų gyventojai supranta, kad geriau reguliariai kaupti daugiau, nei vėliau susidurti su netikėtomis ir brangiomis išlaidomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip ir kada panaudojamos sukauptos lėšos? Ar jos skiriamos einamosioms išlaidoms, ar tik avariniams atvejams?

– Jeigu su gyventojais suderintas ilgalaikis pastato priežiūros planas, administratorius sukauptas lėšas naudoja tik tiems suplanuotiems darbams, kurie numatyti artimiausiems penkeriems metams. Jei plano nėra, organizuojami gyventojų susirinkimai arba balsavimai raštu, kurių metu sprendžiama, kam skirti sukauptas lėšas. Taip pat būna atvejų, kai įvyksta avarijos ar nenumatytos situacijos, ir patiriamos išlaidos tampa per didele finansine našta gyventojams. Tokiais atvejais administratorius gali savo iniciatyva priimti sprendimą panaudoti sukauptas lėšas.

– Ar galima kaupti lėšas ilgesnį laiką, pavyzdžiui, didesniems darbams ar renovacijai?

– Žinoma, jeigu namo būklė gera, nėra avarijų, o gyventojai nusiteikę kaupti ilgiau – administratorius nepanaudos tų lėšų kol priimamas konkretus sprendimas. Tai leidžia sukaupti didesnę sumą ateities darbams ar net inovatyviems sprendimams.

– Kiek vidutiniškai per mėnesį sukaupiama lėšų?

Tai labai priklauso nuo pastato dydžio ir nuo to, kokia kaupiamoji įmoka nustatyta. Jei priimtas sprendimas kaupti daugiau – ir suma per mėnesį bus didesnė. Pavyzdžiui, apie 3000 m² ploto pastatas per mėnesį sukaupia apie 300 eurų.

Jos priklauso nuo namo ploto.

– Kaip gyventojai gali sužinoti, kiek sukaupta lėšų?

– Kiekvieno mėnesio sąskaitoje gyventojai mato, kiek jų butas yra sukaupęs, taip pat – kiek sukaupta visame name. Jei reikia, galima kreiptis į administratorių ir gauti išsamią informaciją raštu.

– Be to, ne tik administratorius, bet ir patys gyventojai gali inicijuoti pasiūlymus, kur ir kada naudoti sukauptus pinigus, ar ne?

–Žinoma.