- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms priemonę, kurios lėšos skirtos pandemijos sukeltų padarinių šalinimui. STT analitikai pateikė siūlymus, siekiant užtikrinti remtinų ūkio subjektų lygiateisiškumą, teisingą lėšų panaudojimą ir proceso skaidrumą bei išvengti galimų korupcijos rizikų, jei ateityje iškiltų panašių priemonių taikymo poreikis. Analizėje vertinti duomenys apie priemonės lėšų panaudojimą apima pirmojo karantino pasekmių švelninimą – iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
STT analitinės antikorupcinės žvalgybos informacija apie nustatytas rizikas pateikta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Ministerijos rengiamame antrajame pagalbos verslui pakete, kompensacija už nuomą nėra numatoma.
Dalinio nuomos mokesčio kompensavimo (DNMK) priemonė, kuriai pernai įgyvendinti iš viso buvo skirta 40 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų (analizuojamu laikotarpiu panaudota arti pusės numatytos sumos), numatė, kad nuomininkas gali gauti kompensaciją, jei nuomojosi patalpas veiklai vykdyti, kuri buvo uždrausta ar apribota karantino laikotarpiu ir nuomotojas po karantino paskelbimo datos sumažino mėnesio nuomos mokestį pareiškėjui ne mažiau kaip 30 proc. Jei nuomotojas nesutiko padaryti nuolaidos nuomos mokesčiui, nuomininkas pretenduoti į kompensaciją negalėjo.
Pagal DNMK aprašą, galėjo būti kompensuojamos patirtos nuomos arba nuomos paslaugų išlaidos. Tačiau apraše nedetalizuojama, kokias papildomas su patalpos nuomos mokesčiu susijusias nuomos paslaugų išlaidas siūloma kompensuoti. Nors pernai rugsėjo mėnesį nuomos ir nuomos paslaugų apibrėžimas apraše buvo patikslintas, liko neaišku, kokios konkrečios nuomininko patiriamos išlaidos galėjo būti kompensuojamos. Apraše nepakankamai atskleidus nuostatų turinį, praktikoje jos galėjo būti taikomos nevienareikšmiškai ir sudaryti nevienodas sąlygas pareiškėjams kreipiantis dėl kompensacijos gavimo.
Apraše numatyta, kad pareiškėjas (nuomininkas) ir nuomotojas negali priklausyti tai pačiai įmonių grupei ir (ar) pareiškėjas negali nuomotis patalpų iš nuomotojo, kai nuomotojas yra fizinis asmuo, turintis daugumą dalyvių balsų įmonėje, teikiančioje paraišką. Tačiau analizės metu buvo nustatyta atvejų, kai pareiškėjas su nuomotoju buvo susiję per fizinius asmenis pagal giminystės, įmonės nuosavybės ir valdymo ryšius. Pavyzdžiui, tam pačiam asmeniui priklausė tiek įmonės-pareiškėjo, tiek įmonės-nuomotojo akcijos arba asmeniui priklausė įmonė-pareiškėjas, o jo sutuoktiniui – įmonė-nuomotojas ir pan. Nustatyti 29 tokie atvejai, kuriems kompensuoti buvo skirta beveik 372 tūkst. Eur.
Atlikus patalpų, už kurių nuomą buvo prašoma kompensacijos, analizę, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu iš viso kompensacijų buvo prašoma už 1073 nuomos objektus. Iš jų už 94 nuomos objektus buvo skirta net pusė kompensacijoms skirtų lėšų – 9 mln. Eur. Atlikus detalesnę šių patalpų analizę, nustatyta, kad daugiau kaip 7 mln. Eur buvo kompensuota už patalpas, esančias didžiuosiuose prekybos centruose.
Taip pat nustatyta atvejų, kai šias patalpas valdančios įmonės pasinaudojo kitos priemonės galimybe – gauti paramą, kaip mikroįmonės. Pavyzdžiui, kai kurios jų yra gavusios nuo 9 iki 11 tūkst. Eur paramos pagal priemonę „Subsidijos mikroįmonėms“, nes atitiko šios priemonės apraše nustatytą mikroįmonės apibrėžimą. STT nuomone, jei priemonės apraše būtų nustatytas labai mažos įmonės apibrėžimas, kurį nustato Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, šioms įmonėms parama nebūtų priklausiusi, nes į apibrėžimą įtraukiamas ne tik darbuotojų skaičius, bet ir įmonės finansiniai duomenys. Minėtų įmonių 2019 m. pajamos siekė 4-21 mln. Eur, o nurodyto turto vertė – 52-220 mln. Eur.
Nustatyti faktai leidžia teigti, kad, atsižvelgiant į priemonės tikslą ir numatytus remti subjektus, priemonių aprašuose svarbu apibrėžti sąvokas ir pretendentų į priemonę atitikimo kriterijus tokiu būdu, kad būtų užtikrintas remtinų ūkio subjektų lygiateisiškumas, priemonei skirtų lėšų panaudojimo teisingumas ir skaidrumas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Valstybės pajamos per tris mėnesius augo 5,6 proc., PVM įplaukos mažėjo 1,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių biudžetai per tris šių metų mėnesius gavo 4,06 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 5,6 proc. (215,8 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku, skelbia Finansų ...
-
A. Armonaitė su Airijos valdžia ir verslu aptars investicinės plėtros galimybes
Airijoje viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su potencialiais investuotojais aptars glaudesnį bendradarbiavimą technologijų srityje, pranešė ministerija. ...
-
M. Navickienė: SADM siūlo griežtomis kvotomis riboti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje1
Vidaus reikalų ministerijai siūlant griežtinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė mano, kad tarp ribojimų galėtų būti ir sugriežtinta kvota iš trečiųjų šalių įdarbinamiem...
-
Uostamiestyje bedarbių skaičius mažėja1
Uostamiestyje pernai užregistravo beveik 21 tūkst. miestiečių, ieškančių darbo, tačiau iki šios dienos bedarbių sumažėjo kone perpus. Moterys darbinosi į paslaugų, administravimo darbo vietas, o vyrų grupėje dominavo pramoninių pas...
-
M. Navickienė: galime tikėtis, kad minimali mėnesinė alga viršys 1 tūkst. eurų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad 2025 m. minimali mėnesinė alga (MMA) turėtų viršyti 1 tūkst. eurų. Tačiau, anot jos, diskusijos dar vyksta ir dėl to turi sutarti socialiniai partneriai, o vėliau sprendimą g...
-
Banko analitikai nekeičia šių metų Lietuvos BVP prognozės – augs 1,5 proc.1
SEB bankas nekeičia šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 1,5 proc., o 2025 metais – 2,8 procento. ...
-
Prasideda pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas
Ketvirtadienį prasideda vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas. ...
-
Baigiasi pajamų ir turto deklaravimas
Ketvirtadienį baigiasi 2023 metų pajamų ir turto deklaravimas. ...
-
Lietuva ieško galinčiųjų Odesos regiono mokykloje įrengti slėptuvę
Įgyvendindama bendrą projektą su Europos Sąjunga (ES), Lietuva ieško galinčiųjų Ukrainoje, Odesos regiono mokykloje, įrengti slėptuvę. ...