Nuomojantis būstą Vakarų Europos šalyse tenka pasirašyti ir finansiškai įsipareigoti dėl ten esančių daiktų, pavyzdžiui, knygų, nudėvėjimo ir sugadinimo. Nekilnojamo turto (NT) ekspertai teigia, kad tokia praktika – dar tik pakeliui į Lietuvą, tačiau tautiečiai bent jau apie natūralų nusidėvėjimą pagalvoja ir nustato didesnę nuomos kainą.

Vokietijoje amortizacijos mokestis siekia keliasdešimt eurų

Nuomojantis būstą Vokietijoje tenka sumokėti ir amortizacijos mokestį, kuris yra gana aiškiai apibrėžtas nuomos sutartyje. Pavyzdžiui, jei kambario ar nedidelės kvadratūros buto nuoma kuriame nors Vokietijos mieste kainuoja 200–300 eurų mėnesiui, už baldus papildomai imamas 20–30 eurų mokestis mėnesiui. Nuomos sutartyje nurodoma bute esančių baldų bei kitų daiktų, netgi knygų, būklė. Be to, Vokietijoje niekas būstų nenuomoja be užstatų, kurie siekia 300–500 eurų. Vėliau šie pinigai, nepažeidus sutarties sąlygų, yra grąžinami.

NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada sako, jog vokiečiai – praktiški žmonės, o nekilnojamo turto rinka ten yra nusistovėjusi. Tuo metu Lietuvoje, pasak eksperto, tebeturime „močiučių rinką“, kai net nuomos sutarčių žmonės neretai nepasirašo, išskyrus didmiesčius, kur tokių sutarčių vis daugėja.

„Įprastai nuomojant būstą neatskiriamas dokumentas yra priėmimo–perdavimo aktas. Jame surašomi skaitliukų parodymai, grindų dangų, sienų būklė. Jei išnuomojamas brangesnis būstas, pridedamos ir prabangesnių daiktų nuotraukos, daroma fotofiksacija. Tačiau [į Lietuvą] tas progresas ateina po truputį, nemažai žmonių net nepasirašo sutarčių, tai apie kokias fotofiksacijas ir daiktų nusidėvėjimą galime kalbėti?“ – lietuvių abejingumu stebisi M. Čiulada.

Nepriklausomas NT ekspertas Ramūnas Juška taip pat sutinka, kad daiktais ir jų nusidėvėjimu Lietuvoje kol kas dažniau rūpinasi prabangesnių būstų savininkai. „Anglijoje, Amerikoje tai daroma kur kas dažniau. Amortizacijos mokestis ten siekia 5 proc. nuo turto vertės. Lietuvoje apskaičiuoti amortizacijos kol kas neteko, tai dažniau yra individualaus susitarimo tarp nuomotojo ir nuomininko reikalas“, – pastebi R. Juška.

Pasak M. Čiulados, kuo daugiau šeimininkas surašys juodu ant balto, tuo mažiau ateityje bus interpretacijų ir galimų konfliktų: „Didesniuose miestuose žmonės, kurie užsiima nuomos verslu, perka būstus nuomai, į tai turi rimtesnį požiūrį. Nieko nesurašyti būtų pati kvailiausia mintis, kai nuomininkui patikimas ne vieną dešimtį ar šimtą tūkstančių siekiantis turtas.“

Su tuo sutinka ir Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė, pasak kurios, Registrų centre įregistruojama vis dar mažai nuomos sutarčių. „Didžioji nuomos rinkos dalis yra privačių asmenų rankose. Lietuvoje vis dar populiari nelegali nuoma, nors nuomotojams nereikia mokėti didelių mokesčių. Be to, kai būstas nuomojamas be sutarties, abi pusės neturi garantijų“, – LRT.lt komentuoja O. Bložienė.

Jei butas kainuoja 800 Lt, prašys 1000 Lt

Pasak NT ekspertų, nuomodami būstą šeimininkai privalo įvertinti ir natūralų nusidėvėjimą.

„Išsikrausčius nuomininkui reikia pažiūrėti, ar veikia buitinė technika, ar niekas nesugedę, kokios būklės sienos, grindys, lubos. Kai kurie dalykai nurašomi natūraliam nusidėvėjimui, pavyzdžiui, ištepta siena prie jungiklių. Savininkas turi įsivertinti, kad jei būstas nuomojamas, tarkime, už 1000 Lt/mėn., tai per metus laiko natūralus nusidėvėjimas sieks vieno mėnesio nuomos kainą“, – skaičiuoja  NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

Su tuo sutinka ir O. Bložienė: „Žinoma, savininkas turi įvertinti, kiek reikės investuoti per metus. Nebus taip, kad išsikrausčius nuomininkams po metų, šeimininkas vėl už tokią pačią kainą galės išnuomoti būstą“.

Pasak LRT.lt pašnekovų, Lietuvoje įprasta amortizaciją įskaičiuoti į bendrą nuomos kainą, todėl ji kartais atrodo didesnė, nei yra vertas pats butas. „Jei buto vertė su baldais yra 800 Lt/mėn., tai savininkas už nuomą prašys 1000 Lt, įtraukdamas nusidėvėjimą“, – paaiškina NT ekspertas R. Juška.

Tačiau tokią nusistovėjusią praktiką, kai konkrečiai nepaskaičiuojama amortizacija, šeimos finansų ekspertė O. Bložienė kritikuoja: „Ilgainiui savininkui pradeda nepatikti, kad iš pinigų, gautų už nuomą, dar turi papildomai investuoti į nuomojamą turtą. Tai, manau, yra amortizacijos įtraukimo į nuomos kainą minusas“.

Anot šeimos finansų ekspertės, nuomojant būstą su sutartimi, įprastai nuomotojas prašo vieno mėnesio užstato, kuris vėliau arba grąžinimas, arba iš jo išskaičiuojami nuostoliai už padarytą žalą. „Kaip paskaičiuoti nusidėvėjimą? Visų pirma, tai turėtų būti nauji, vertingi daiktai. Turint seną tarybinę sofą negalima tvirtinti, kad ji nusidėvės“, – dėsto O. Bložienė.

Pasak M. Čiulados, bene 70 proc. nuomojamų būstų yra nuomojami su ten esančiais baldais. „Jei kalbame apie mažą būstą, tai nuomininkas paprastai yra „su lagaminu“ – ten net šakučių ir peilių reikia. Tuo metu didesni butai dažniau išnuomojami su baldais“, – aiškina NT ekspertas.

Būstą norintiems išnuomoti šeimininkams M. Čiulada pataria sutartyje nurodyti, ar galima rūkyti bute, taip pat apibrėžti naminių gyvūnų laikymo sąlygas: „Nesu prieš naminius gyvūnus. Jie mieli, bet linkę padaryti išdaigų. Ne veltui nemėgstamas nuomininkas su gyvūnu. Nors tas gyvūnas gali būti ir pats mieliausias, nukarpytais nagais, tačiau būna taip, kad šeimininkui išėjus į darbą gyvūnėlis ėmė ir kažką padarė. Visada reikia gerbti savininko norus ir nenorus“, – aiškina M. Čiulada.