Emigravęs jaunimas, nedarbas, skurstančios šeimos, laukiančios maisto davinių seniūnijose. Tokia niūri tikrovė seniai tapo Lietuvos provincijos miestų ir miestelių kasdienybe. Alytaus rajono ir miesto verslininkai teigia kol kas dar matantys išeitį, nors situacija nuolat blogėja.

Jaunimas neturi kur grįžti

Alytiškė Algimanta Ščiglinskienė vadovauja Alytaus verslo konsultaciniam centrui, todėl gerai žino apie verslo situaciją mieste ir rajone. Ypač ją jaudina žlugdanti jaunų žmonių iniciatyvą ir verslumą politika.

„Į verslo konsultacinį centrą ateina nemažai jaunuolių, kurie svetur uždirbo pinigų ir norėtų grįžti į Lietuvą. Visomis išgalėmis bandome kartu rasti geriausius sprendimus, tačiau mes bejėgiai prieš vykdomą politiką, kuri yra tokia, kad veja jaunimą atgal“, – skėstelėja rankomis A.Ščiglinskienė.

Ji pasakojo, kad jos pačios sūnus dabar yra išvykęs į užsienį, ten turi savo verslą. „Padirbėjęs Airijoje ir susitaupęs šiek tiek laisvų pinigų, jis labai norėjo grįžti į Lietuvą, pradėti čia savarankišką veiklą“, – prisimena verslininkė.

Ji su sūnumi apsvarstė įvairiausius variantus. „Vadovauju verslo konsultantams, todėl gerai žinau visas sąlygas kuriantiesiems naują įmonę. Sūnus, susipažinęs su įstatymais, tik numojo ranka, nes suprato, kad jaunam žmogui užkertami visi keliai, jam iškart užkraunama krūva nepakeliamų finansinių prievolių, nors pajamos dar tik planuojamos“, – teigė A.Ščiglinskienė.

Ji sakė labai palaikanti Lietuvos žmonių partijos programos nuostatą, kuri akcentuoja, kad pradedančioms verslą įmonėms būtų leista kelerius metus nemokėti mokesčių.

Partijos programoje teigiama, kad emigracijoje esanti jaunoji karta gelbsti valstybę, siųsdama lėšas tėvams ir vaikams Lietuvoje. Todėl bus sudaromos palankios sąlygos steigti verslą ir iš emigracijos grįžusiems žmonėms.

Žlugdanti mokesčių politika

Dabar A.Ščiglinskienės sūnus Airijoje įkūręs nedidelę įmonę, kurioje teikiamos įvairios telekomunikacijų ryšių ir prietaisų remonto paslaugos. „Pradėti savo verslą jam užteko 2 tūkst. eurų“, – pasakojo A.Ščiglinskienė.

Sūnui sėkmingai išplėtoti savo veiklą su tokiomis mažomis pradinėmis investicijomis padėjo palanki šalies mokesčių politika. Pirmus kelerius veiklos metus įmonėms taikomos mokesčių lengvatos.

„Kodėl to negalime daryti mes? Dabar įkūręs įmonę žmogus iškart turi mokėti didelius mokesčius, nors dar negavo nė lito pajamų, o tik turėjo daug išlaidų. Juk įsibėgėjus verslui, atsiradus apyvartinėms lėšoms, sukuriamos naujos darbo vietos, todėl mažėja pašalpų prašytojų. Po kelerių metų įmonė bus stabilus mokesčių mokėtojas. Gal geriau šiek tiek palaukti ir po to gauti stabilias įplaukas į biudžetą nei išvaryti verslų žmogų svetur, kuris neš naudą kitai valstybei“, – kalbėjo verslininkė.

Biurokratai dirba sau

Pasak bendrovės „Rebutina“ bendraturčio Algimanto Paukštaičio, dažnai mokesčių surinkimas tampa svarbiausiu kriterijumi, nors tai verslininką gali įstumti į bankrotą.

„Keista, kai iš sunkiai besiverčiančios įmonės pirmiausia reikalaujama atsiskaityti su „Sodra“, valstybine mokesčių inspekcija, o ne darbuotojais. Nepasidomima, ar bus laiku išmokėtos algos, gal žmonių šeimoms verkiant reikia lėšų. Susidaro įspūdis, kad valdžios institucijos pirmiausiai rūpinasi savo gerove: naujesniais kompiuteriais, automobiliais, o kiti žmonės tegul kenčia“, – stebėjosi A.Paukštaitis.

Jis vadovauja Lietuvos žmonių partijos Alytaus skyriui ir pristatydamas partijos tikslus akcentuoja būtinybę remti smulkųjį ir vidutinį verslą, pritraukti investicijas, kurti infrastruktūrą, tarnaujančią pardedančioms veiklą įmonėms. Partija taip pat numačiusi diegti naujas lengvatines kreditavimo sistemas.

Veiklos gali būti daug

Daugelis mano, kad provincijoje beviltiška sukurti naujų darbo vietų pagyvenusiems žmonėms. R.Ščiglinskienė įsitikinusi, kad taip nėra.

„Visai neplėtojamas socialinių paslaugų sektorius. Ši sritis laikoma valstybės rūpesčiu. Bet ten galima pritraukti privatų kapitalą, sukurti daug darbo vietų. Tai ir privatūs darželiai, senelių namai, mokyklėlės ir panašiai. Apskritai viešasis sektorius turėtų glaudžiau bendradarbiauti su privačiu, kurti bendrus projektus. Tada ir biudžeto lėšos daug efektyviau būtų panaudotos ir biudžetui mažesnė našta būtų“, – įsitikinusi R.Ščiglinskienė.

Pasak jos, šalyje dar likę daug kūrybingų žmonių. „Valdžiai tereikia jiems sudaryti deramas sąlygas. Versle svarbiausia yra drąsa pradėti veiklą ir turėti idėją. Tos drąsos dažnai ir pritrūkstama. Galėtume steigti kūrybinės industrijos centrus, kur veiktų reklamos, dizaino, meno studijos, galerijos, įmonėlės, agentūros. Paskaičiuota, kad Europos Sąjungoje kūrybinės industrijos sukuria 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Kodėl to neišnaudojame mes? Nereikia laukti, kol gabiausieji, kūrybingiausieji realizuos save kitur“, – kalbėjo verslininkė.

Lietuvos žmonių partija turi planą, kaip šalyje kurti darbo vietas neįgaliesiems, išsaugant jiems išmokas, sudaryti sąlygas labdaringai veiklai, skatinti kūrybinę veiklą. Partija rūpinsis vyresnio amžiaus piliečiais, pagelbės jiems užsiimti verslu.

Ydingi pirkimai

Viena iš mažesniųjų miestų ir miestelių gaivinimo būdų yra Europos Sąjungos fondų lėšos, investicinės valstybės programos. Vis dėlto A.Paukštaitis, kaip statybų verslo atstovas, pastebi, kad šios galimybės švaistomos vėjais.

„Štai Alytuje pagrindinė aikštė po brangios rekonstrukcijos atrodo klaikiai, visur matosi brokas. Keista, kad šalia aikštės įsikūrę savivaldybės klerkai nematė, kad darbai buvo atliekami nekokybiškai“, – piktinosi verslininkas.

Jo teigimu, viena iš priežasčių, kai gauname prastą produktą po viešųjų pirkimų – mažos kainos kriterijus.

„Taip pat nėra lankstumo jau pradėjus įgyvendinti projektą. Nuo techninio projekto parengimo iki darbų praeina metai ir daugiau, per tą laiką atsiranda pigesnių ir tobulesnių inžinerinių įrenginių, sprendimų, bet dėl biurokratinių taisyklių nieko negalima keisti. Todėl lėšos naudojamos neūkiškai“, – apgailestavo A.Paukštaitis.

Lietuvos partija numačiusi efektyviau administruoti surenkamas į biudžetą lėšas, atlikti biudžeto formavimo pertvarką, kad skirstant lėšas būtų atsižvelgiama į patvirtintas valstybės plėtros strategijas ir pasiektus rezultatus.