Kritęs rublio kursas į Lietuvą atvilioja vis mažiau turistų iš Rusijos ir Baltarusijos. O prekybininkai teigia, kad baltarusiams šiuo metu pirkti euro zonoje yra per brangu. „Palyginti su sausiu, dabar Baltarusijos rublio kursas kritęs apie 30 proc. Tai dar viena priežastis, dėl kurios daliai pirkėjų iš Baltarusijos pirkti euro zonoje šiuo metu per brangu. Bet tai ekonominiai klausimai, kurie ilgainiui išsisprendžia“, – sako „Akropolio“ atstovas Federikas Jansonas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė patvirtina, kad turistų iš Rusijos mūsų šalyje beveik nebeliko, tačiau tikisi, kad naujų klientų pavyks rasti kitose užsienio rinkose, tik būtina, kad atsirastų daugiau naujų skrydžių.

Nuvertėjus rubliui, sumažėjo pirkėjų iš Rusijos ir Baltarusijos

Vilniuje prekybos centrai ir paslaugų verslas praranda klientus iš Rusijos ir Baltarusijos. Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ direktorė Inga Navickaitė sako, kad sausį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m., beveik dvigubai pirkėjų sumažėjo iš Rusijos ir trečdaliu iš Baltarusijos.

„Svečių iš Baltarusijos sumažėjo beveik 30 proc. Gavę išrašytų čekių statistiką, pamatėme, kad 2014 m. sausį baltarusių čekių turėjome per 5 tūkst., o šiemet – šiek daugiau nei 3,6 tūkst. Bet pirkinių krepšelis išliko panašus. Yra svečių ir darbo dienomis, bet daugiausia atvyksta savaitgaliais, ypač per ilgesnes šventes kaimyninėje šalyje, tarkim, kovo 8, gegužės 9 dieną“, – kalba I. Navickaitė.

Jos teigimu, pagrindinė to priežastis yra nuvertėjęs rublis. Taip pat – įvesti papildomi mokesčiai norint išsikeisti valiutą, Baltarusijoje buvo sunku nusipirkti užsienio valiutos. Ir dar, pastebi I. Navickaitė, vienu metu baltarusiai skundėsi, kad tapo sudėtingiau gauti vizą į Lietuvą.

Prekybos centrai padėties nedramatizuoja

Sostinės „Akropolio“ atstovas spaudai F. Jansonas teigia, kad jų prekybos centre pirkėjų iš Baltarusijos atvykimą lemia sezoniškumas: po didelio antplūdžio prieš Naujuosius metus paprastai vasarį ir kovą būna atoslūgis. Tačiau „Akropolio“ atstovas padėties nedramatizuoja ir tikisi, kad po kurio laiko baltarusiai sugrįš.

„Kita vertus, šiemet krito Baltarusijos rublio kursas. Palyginti su sausiu, dabar jis kritęs apie 30 proc. Tai dar viena priežastis, dėl kurios daliai pirkėjų iš Baltarusijos pirkti euro zonoje šiuo metu per brangu. Tai ekonominiai klausimai, kurie ilgainiui paprastai išsisprendžia, nes valiutos kursas, kaip nukrito, gali per trumpą laiką ir pakilti“, – kalba F. Jansonas.

Vis dėlto, pasak jo, kai kurių prekių dėl pokyčių valiutos rinkoje kaimyninėse šalyse įvežama ir parduodama mažiau, todėl tokių prekių trūkumas ilgainiui tampa priežastimi atvažiuoti ir apsipirkti Lietuvoje.

Viešbučiuose rusų turistų beveik nebeliko

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat pastebi, kad turistų iš Baltarusijos skaičius menksta, tačiau, pasak jos, ne taip smarkiai, kaip rusų: „Rusijos turistų ėmė labai mažėti rudenį, tik mes garsiai apie tai dar nešnekėjome, kad nesukeltume per daug streso. Bet per Naujuosius metus buvo apogėjus, kai jų numažėjo apie 15–20 proc. O po Naujųjų metų nebėra kam mažėti, nes turistų iš Rusijos praktiškai nebėra.“

E. Šiškauskienės žodžiais, į Lietuvą atvažiuoja tik pavieniai klientai bei turtingesni žmonės, kurie ir anksčiau važiuodavo į Druskininkus.

Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, rusų turistų sumažėjo ir pačioje Baltarusijoje – čia  viešbučių užimtumas krito 30 proc. Tai kelia nerimą, nes baltarusiai labai priklausomi nuo rusų rinkos. „Todėl jie dabar dairosi į artimiausius kaimynus, siūlo mums pas juos važiuoti, ir atvirkščiai. Taigi nejaučiame, kad baltarusių turistų būtų labai sumažėję“, – kalba E. Šiškauskienė.

Ieškoma naujų rinkų

Viešbučiams ir restoranams netekus dalies rusiškai kalbančių turistų, E. Šiškauskienė tikisi, kad naujų klientų pavyks rasti kitose užsienio rinkose, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Vokietijoje. Be to, sako ji, norisi daug labiau užkabinti Lenkijos vidurį, nes kol kas į Lietuvą važiuoja tik pakraščiai.

„Daug kalbame su oro uostais, kad būtų daugiau naujų skrydžių, nes be skrydžių į kai kurias rinkas neverta net investuoti. Taigi vyksta rinkos persiskirstymas, ir rankų nenuleidžiame“, – sako E. Šiškauskienė.