Kol vienos Europos šalys ieško ekonomikos nuopolio dugno ir bando kapanotis iš finansų krizės sukeltos recesijos, kitos svarsto, kaip išlikti pasaulio lyderių sąraše.

Miestai – labai skirtingi

Viena mažiausiai nuo krizės nukentėjusių senojo žemyno valstybių – Nyderlandai. Šalies sostinė Amsterdamas sunkmečio, atrodo, visai nepajuto. Toks įspūdis susidaro vos įkėlus koją į Schipholio oro uostą, kuris vis dar toks pats judrus, kaip ir anksčiau. Net vidurnaktį nuo atvykimo vartų link išėjimo plūsta minios keleivių.

Miesto gatvėse, taip pat pilnose skubančių vietos gyventojų ir turistų, verda įprastas didmiesčio gyvenimas. Užsieniečius atpažinti nesunku – šie nuolatos įžengia į dviračių takus. Toks turistų nerūpestingumas kelia didelį dviračius minančių amsterdamiečių nepasitenkinimą, palydimą skambučiais.

Kiti šalies miestai – ne tokie judrūs, o ir sunkmečio ženklai juose lengviau pastebimi. Hagoje į akis krinta tuščios vitrinos. Jų palyginti nedaug, tačiau tai išduoda, kad krizę vis dėlto jaučia ir olandai. Patalpose, kuriose visai neseniai buvo parduotuvės ar greitojo maisto užeigos, dabar mėtosi tik lentos ir šluotos, o ant dulkėtų langų kaba nekilnojamojo turto (NT) bendrovių plakatai, skelbiantys, kad patalpos išnuomojamos. Ne vienam verslininkui veikiausiai teko atsisakyti ir biuro ar būsto Hagos centre, mat apie laisvą plotą skelbiančių plakatų netrūksta ir viršutiniuose pastatų aukštuose.

Barai ir užkandinės nesiskundžia

Tačiau šie ženklai – vieninteliai bylojantys apie krizę. Iš pirmo žvilgsnio – Nyderlanduose sunkmečio kaip nebūta. Miestų gatvėmis nuolat zuja žmonių pilni tramvajai, automobiliai, pėsčiųjų minios ir dviratininkai. Tiek Hagoje, tiek Amsterdame tankiai išsidėstę prekybos centrai neprimena ištuštėjusių prekyviečių – pardavėjoms čia nėra kada nuobodžiauti, nes pirkėjai neišeina tuščiomis rankomis.

Pirmuose gyvenamųjų pastatų aukštuose įsikūrę turkai, kinai, graikai, vietnamiečiai ir kitų šalių virtuvių meistrai primygtinai siūlo stabtelėti ir ko nors užkąsti. Greitojo maisto kainos visur labai panašios – nuo 3 iki 8 eurų už porciją.

Pačių įvairiausių pasaulio šalių patiekalų siūlančios užkandinės ir spalvingose vietose prie kanalų įsikūrę barai, regis, klientų stygiaus nejaučia. Hagoje naktį pramogaujančio jaunimo irgi netrūksta. Net ketvirtadienio vakarą sunku rasti vietą, kur galima būtų prisėsti ir pavakaroti.

NT prekyba stabtelėjo

"Žmonės baldų dar nedegina, – šmaikštavo Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Vaidotas Verba. – Nyderlandai, kaip ir visas pasaulis, patiria ekonomikos nuosmukį. Tačiau šalyje to beveik nesijaučia. Tiek gyventojų, tiek verslininkų nuotaikos geros."

Nemažėja ir olandų pajamos. Skaičiuojama, kad šiemet jos vidutiniškai turėtų padidėti apie 0,2 proc.

"Valstybė sėkmingai kovoja su sunkmečiu. Žmonės skaito spaudą, žiūri televiziją ir mato, kas vyksta, bet retas kuris savo kailiu jaučia tą krizę. Aišku, NT verslas patiria tam tikrų sunkumų, tai natūralu. Bet pastebėjau vieną dalyką: kur anksčiau buvo skelbiama, kad patalpos parduodamos, dabar jos – išnuomojamos. Keisdami iškabas verslininkai sukasi iš padėties – NT sektorius stabtelėjęs, o verslas bando prisitaikyti", – sakė V.Verba.

Ekonomikos variklis – eksportas

Kita vertus, Lietuvos ambasadoriaus teigimu, nei Amsterdamas, nei Haga nėra tie miestai, kurie galėtų atspindėti visos šalies ekonominę padėtį. Nyderlandų sostinę sočiai maitina turistų minios, o Haga yra šalies valdžios būstinė. Ten posėdžiauja parlamentas, vyriausybė, gyvena ir dirba Nyderlandų karalienė Beatričė, daug diplomatų ir politikų. Mieste įsikūrusios užsienio valstybių ambasados, tarptautinės organizacijos, taip pat Aukščiausiasis teismas, dažnai vyksta ir pasaulinio masto renginiai. Taigi ir NT rinka Hagoje gerokai skiriasi nuo kitų šalies miestų. Būstų kainos taip pat šiek tiek iškreiptos, tad įsikurti nevietiniams kainuoja brangiau nei kitur.

Apskritai vargu ar Nyderlanduose yra vieta, kuri galėtų atspindėti visos šalies ekonominę padėtį. "Visos provincijos čia labai skirtingos. Kiekvienoje jų dominuoja skirtingos verslo šakos, jas sunkmetis paveikė nevienodai. Pavyzdžiui, Groningene svarbiausias – dujų verslas, nes šalia miesto yra didžiuliai dujų telkiniai. Hagoje labai stiprus paslaugų sektorius, o Amsterdame – turizmas ir finansai. Žinoma, labiausiai nukentėjo finansų sektorius. Spauda skelbia, kad ypač smuko prekyba nekilnojamuoju turtu", – dėstė pašnekovas.

Tiesa, bene didžiausią įtaką Nyderlandų ekonomikai daro būtent paslaugų ir prekių eksportas. Ši veikla garantuoja bene du trečdalius šalies biudžeto pajamų.

"Verslininkai, aišku, patiria spaudimą – jiems sunkiau realizuoti gaminius, paslaugas, keičiasi ar nutrūksta sutartys ir t. t. Nyderlandų eksportas smuko keliais procentais, tačiau eksportas į Azijos šalis padidėjo, tad nėra taip baisu", – tęsė pašnekovas.

Turtingi bedarbiai

Vis dėlto Lietuvos ambasadorius pripažino, kad nedarbas šalyje po truputį auga ir gyventojai dėl to vis labiau nerimauja.

"Šalyje labai gerai sutvarkyta socialinių išmokų sistema – bedarbiai iš esmės gauna ne ką mažiau pajamų, nei dirbantys žmonės. Vyriausybė taip pat ėmėsi keleto priemonių, skirtų specialiai sunkmečiui. Viena jų – dalies atlyginimo sumokėjimas. Įmonės, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai ir kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, gali tikėtis, kad sumažėjus jų produkcijos paklausai valstybė iš atitinkamo fondo darbuotojams sumokės dalį (iki 50 proc.) atlyginimo. Tokių priemonių imtasi tam, kad verslininkams nereikėtų atleisti kvalifikuotų specialistų ir šie neišvyktų iš šalies", – pasakojo V.Verba.

Olandų antikrizinis planas

Tiesa, šalyje esama nemažai tokios "šiltnamio politikos" priešininkų. Kai kurie politikai siūlo apkarpyti išmokas bedarbiams, nes tarp gyventojų formuojasi išlaikytinių mentalitetas. Tie patys politikai prieštarauja ir tam, kad yra dengiama dalis atlyginimo. Esą dabartinė valdžia sudaro įmonėms šiltnamio sąlygas, neskatina natūralios konkurencijos, neleidžia persitvarkyti ir taip silpnina šalies verslą.

"Matote, olandai su krize kovoja visai kitaip nei Baltijos šalys, dėl to kai kuriuos dalykus Rytų Europai gali būti sunku suprasti. Olandams nekyla problemų, kaip išgyventi šią dieną. Jie stengiasi, kad išliktų lyderiai po krizės. Į tai ir yra nukreiptas jų dabar kuriamas antikrizinis planas. Nyderlandų valdžia nori stimuliuoti ekonomiką greičiau įgyvendindama suplanuotus projektus. Jie rūpinasi, kaip dėl šios krizės neprarasti konkurencingumo ir neiškristi iš svarbiausių pasaulio verslo žaidėjų sąrašo", – aiškino V.Verba.

Sunkumų dar tik laukia

Olandai biudžeto išlaidas žada mažinti tik tuomet, kai šalis jau pradės kilti iš krizės. Skaičiuojama, kad tai nutiks kitąmet. Tačiau reikšmingesnis biudžeto karpymas planuojamas tik 2011 m.

Šalies valdžia laikosi principo – kol pasaulį smaugia sunkmetis, reikia paremti svarbiausias šaliai verslo šakas, o kai krizė baigsis ir gamybos bei prekybos apimtis vėl didės, verslas galės grąžinti skolas.

Vietos gyventojai padėtį šalyje vertina kur kas paprasčiau.

"Visa Europa persisunkusi ta informacija apie krizę. Bet čia ji turbūt dar tik prasideda. Pastebiu, kad žmonės dar tik dabar pradeda šiek tiek karpyti išlaidas, mažiau vartoti. Jei visa Europa skęsta, tai tikriausiai anksčiau ar vėliau tai turėjo ateiti iki mūsų. Bet net nežinau ko tikėtis, nes pas mus niekas nepasikeitė. Kainos tikrai nekrito. Tačiau atlyginimai irgi nemažėjo", – važiuodamas link oro uosto dėstė taksi vairuotojas.

Nuosmukis trumpalaikis

Nyderlandų statistikos departamento duomenimis, bendrasis vidaus produktas (BVP) antrą ketvirtį, palyginti su pirmu, sumenko 0,9 proc. Tiesa, tai vis tiek vienas geriausių rodiklių Europoje. Geresnė padėtis buvo užfiksuota tik Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje, kurių BVP antrą metų ketvirtį šiek tiek ūgtelėjo.

Nyderlandų valdžios teigimu, ekonomikos nuosmukį nulėmė antrą ketvirtį apie 10 proc. smukęs eksportas ir sumažėjęs vartojimas. Tempą sulėtino statybų ir prekybos NT sektoriai. Tačiau šiek tiek augo valstybės sektoriaus vartojimas – 2,8 proc.

Nyderlandų statistikos departamentas prognozuoja, kad šiemet nuo 4 iki maždaug iki 6 proc. gali padidėti nedarbas. Ekonomikos ekspertai tikina, kad nuosmukis Nyderlanduose buvo trumpalaikis, ir padėtis jau taisosi.

"Palyginti pirmą ir antrą šių metų ketvirčius, padėtis neatrodo visai bloga. Antrą ketvirtį BVP traukėsi mažiau nei pirmą. Be to, pasaulio ekonomikos padėtis, regis, irgi taisosi, o kadangi mes esame labai priklausomi nuo užsienio prekybos, natūralu, kad laimi ir Nyderlandai. Tiesa, nereikia atsipalaiduoti, nes padėtis vis dar labai trapi", – banko "Fortis" ekonomistą Joostą Beaumontą citavo naujienų portalas gulfnews.com.

Skaičiai ir faktai

Nyderlanduose gyvena 16,5 mln. gyventojų, o jų teritorija mažesnė už Lietuvos. Tai tankiausiai apgyvendinta šalis Europoje.

Nyderlandų ekonomika atvira ir gerai išvystyta, tačiau labai priklausoma nuo užsienio prekybos. Šalis išsiskiria stabiliu augimu ir vienu mažiausių nedarbo bei infliacijos lygių Europoje. Nyderlandai seniai tapo ir viena svarbiausių Europoje tranzito šalių. Per Amsterdamo ir Roterdamo uostus kroviniai iš Europos keliauja į Aziją ir JAV bei atgal.

Svarbiausios pramonės šakos: maisto, chemijos, naftos perdirbimas ir elektros įrangos gamyba. Žemės ūkis Nyderlanduose itin mechanizuotas. Šiame sektoriuje dirba tik apie 3 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Nyderlandai jau keletą metų iš eilės išlieka ir viena patraukliausių pasaulio šalių tiesioginėms užsienio investicijoms.

Pagal ekonominės laisvės indeksą Nyderlandai yra 13-i iš 157 šalių. Daugiau nei du trečdalius šalies BVP sukuria prekyba. Pagal BVP dydį šios valstybės ekonomika yra šešiolikta pasaulyje ir penkta ES.

Nyderlandų ekonominės analizės biuro teigimu, 2009 m. šalies BVP nuosmukis sieks 3,5 proc., planuojamas biudžeto deficitas – 3 proc. BVP, o 2010 m. – 5,6 proc. Iki šiol blogiausi metai olandams buvo 1931 m., kai ekonomikos nuosmukis siekė 3,6 proc.

Šalis atsisakė nuo šių metų pradžios padidinti akcizus ir PVM nuo 19 iki 20 proc. Toks sprendimas priimtas siekiant nespartinti infliacijos.

Nyderlandų vyriausybė ekonomikai gaivinti 2009–2010 m. skyrė 6 mlrd. eurų, tai sudaro 1,67 proc. metinio BVP.

Pagrindiniai eksporto partneriai 2008-aisiais: Vokietija (25 proc.), Belgija (14,6 proc.), Didžioji Britanija (8,9 proc.), Prancūzija (8,4 proc.), Italija (4,6 proc.) ir JAV (4 proc.).

Pagrindiniai importo partneriai 2008-aisiais: Vokietija (17 proc.), Kinija (10,3 proc.), Belgija (9 proc.), JAV (7,6 proc.), Didžioji Britanija (5,8 proc.), Prancūzija (4,5 proc.).

Ekonomikos rodikliai

Šaltinis: "CIA World Factbook", TVF

* TVF prognozė