Pasak Energetikos ministerijos, šis ypač didelės svarbos energetikos projektas ženkliai padidins regiono energetinį saugumą, suteiks laisvę įsigyti dujų iš alternatyvių ir patikimų tiekėjų už konkurencingą kainą, taip pat padidins Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo panaudojimo galimybes.

„GIPL veiklos pradžia – istorinis įvykis ne tik Lietuvos bei Lenkijos, bet ir viso regiono energetikos sektoriuje. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis užtikrins dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse ir sustiprins mūsų energetinę nepriklausomybę – tai kritiškai svarbu šiuo metu vykstančių geopolitinių įvykių fone“, – ministerijos pranešime cituojamas D. Kreivys.

Kaip teigia Lenkijos Vyriausybės įgaliotinis strateginei energetikos infrastruktūrai ministras Piotras Naimskis, pradėjus veikti GIPL, Lenkija galės gauti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo, Baltijos šalys prisijungs prie Europos dujų rinkos.

„GIPL Lenkijai suteikia prieigą prie Klaipėdos suskystintų dujų terminalo, o tai sustiprina dujų tiekimo Lenkijos vartotojams saugumą. Lietuva, Latvija ir Estija baigia dujų izoliacijos erą ir per Lenkiją prijungia savo perdavimo sistemas prie didžiulės Europos rinkos, kuri suteikia galimybę įsigyti išteklių konkurencingomis rinkos kainomis. Kartu mes taip pat stipriname savo šalių atsparumą dujų krizei, kuri susidarė dėl Rusijos agresijos netoli mūsų sienų“, - sako P. Naimskis.

Anot ministerijos, GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, kurios įgyvendinimui Lietuva skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Už projekto įgyvendinimą atsakingi abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“.

Naujasis dujotiekis suteiks galimybes į Lietuvą ir Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus. GIPL jungtis padengs beveik pusę – apie 44 proc. – viso Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio.

L. Balandžio / BNS nuotr.

GIPL dujotiekio statybos prasidėjo 2019 m. pabaigoje ir truko iki 2021 m. galo – per šį laikotarpį Lietuvoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje 343 km dujotiekio jungties. Sudėtingos infrastruktūros projektas įgyvendintas vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais, dujotiekio atkarpas nutiesus per didžiausias Lietuvos ir Lenkijos upes. Pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai GIPL dujotiekiu perduodami nuo šių metų gegužės 1 d.

GIPL atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Prezidentai, Europos Sąjungos (ES) energetikos komisarė, už energetiką atsakingi Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai bei projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai.

GIPL dujotiekis – itin reikšmingas įvykis geopolitiniame kontekste, sako premjerė

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis GIPL abiejų šalių energetikos sektoriui yra ypač svarbus momentas ir reikšmingas įvykis dabartinių geopolitiniame kontekste.

„508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją. Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų bei padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.

„Rusijos ekonomika ir Kremliaus režimas yra priklausomas nuo pajamų, kurias gauna už energetikos išteklius – naftą ir dujas. Todėl bet koks šitų lėšų šaltinio sumažėjimas ar išnykimas labai reikšmingai paveiktų Rusijos ekonomiką ir galimybes toliau finansuoti karą Ukrainoje“, – teigė I. Šimonytė.

G. Nausėda: sakome tvirtą „ne“ Rusijos dujoms, naftai ir agresoriaus finansavimui

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tik dar kartą parodė, kad Rusija niekada nebuvo ir nėra patikima partnerė, taip pat atvėrė akis daugeliui europiečių.

„Todėl Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis užtikrintai sako: ne – Rusijos dujoms, ne – Rusijos naftai, ne – agresoriaus finansavimui. Dabar visas regionas pasirengęs skelbti tą pačią žinią. GIPL dujotiekis sujungia Lietuvą ir Lenkiją papildomais ryšiais. Diversifikuodamas energijos tiekimo kelius ir šaltinius, jis dar labiau sustiprina mūsų energetinę sąjungą ir tarpusavio paramą“, – Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL atidarymo ceremonijoje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Tai ypatinga diena Lietuvai ir Lenkijai, taip pat kitoms Baltijos šalims kaimynėms – Latvijai, Estijai ir Suomijai. Šiandien mes įtvirtiname savo energetinę nepriklausomybę ir stipriname atsparumą politiniam spaudimui bei energetiniam šantažui iš Rytų“, – Prezidentūros panešime sakė prezidentas.

Kartu su Lenkijos ir Latvijos Prezidentais Andrzejumi Duda ir Egilu Levitu bei energetikos komisare Kadri Simson šalies vadovas paspaudė simbolinį dujotiekio paleidimo mygtuką.

Prezidentas pranešė, kad JAV suskystintos gamtinės dujos, tiekiamos per terminalą Klaipėdoje, jau penktadienį dujotiekiu pasieks Lenkiją. Būtent tai yra geriausias ir stipriausias atsakas į tokius Rusijos veiksmus, kaip dujų tiekimo nutraukimas Lenkijai ir Bulgarijai.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Šalies vadovas sakė tikintis, kad netrukus Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis bus naudojamas ir dujų tiekimui į Ukrainą. Tai dar kartą patvirtintų GIPL jungties naudą, kurią ji gali atnešti regionui, o tuo pačiu – jos strateginę reikšmę.

Prezidentas pabrėžė, jog būtina ir toliau stiprinti kaimyninių valstybių, regiono ir visos Europos Sąjungos energetinį saugumą bei atsparumą.

„Šiandien regione jau turime dujų jungtis, suskystintų gamtinių dujų terminalus, elektros jungtis. Tačiau tam, kad būtume saugūs ir užtikrinti, privalome sparčiau įgyvendinti esminį elektros sektoriaus nepriklausomumui projektą – Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa. Tvirtai tikiu, kad galime tai padaryti“, – sakė valstybės vadovas.

Lenkijos prezidentas: GIPL užkirs kelią Rusijos šantažui

Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sako, kad Lietuvą ir Lenkiją sujungęs dujotiekis yra svarbus žingsnis, neleisiantis Rusijai šantažuoti valstybių dėl priklausomybės nuo rusiškų dujų.

„Šiandien ši dujotiekio linija, ši jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos, yra faktas tuo metu, kai Rusija dar kartą bandė mus šantažuoti dujų atžvilgiu“, – dujotiekio atidarymo ceremonijoje netoli Vilniaus sakė A. Duda.

Jis taip pat kalbėjo, kad Rusijos agresija Ukrainoje rodo, jog būtina numatyti reikšmingą atsaką į tokį elgesį, kuris sustabdytų Rusiją. Anot jo, dujų ir naftos ribojimas arba sustabdymas iš Rusijos yra svarbiausia diskusijos dalis.

„Per daugelį metų Rusija padarė Europos šalis priklausomas nuo savo gamtinių išteklių tiekimo, daugelį metų Europos Sąjungoje girdėjome kalbas, kad Rusija yra rimta verslo partnerė, girdėjome, kad Rusija yra patikima ir atsakinga partnerė, bet, deja, eilę metų (negirdimi – BNS) žodžiai, paaiškinantys, kas iš tikrųjų yra „Gazprom“, kad tai nėra normali įmonė, veikianti pagal laisvos rinkos taisykles, kaip Europa įpratusi“, – kalbėjo  Lenkijos prezidentas.

„Dėl šių investicijų mes užsitikriname sau alternatyvą, užtikriname, kad galime gauti tiekimo iš kitų krypčių, ne iš Rusijos“, – pridūrė A. Duda.

Latvijos prezidentas Egilis Levitas sakė, kad šis projektas – pirmiausia regiono saugumo ir nepriklausomybės nuo Rusijos dujų projektas. Jis taip pat teigė esantis įsitikinęs, kad Europos Sąjunga netrukus įves bendrą Rusijos naftos ir dujų embargą.

„Mes Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje palaikome Europos Sąjungos embargo Rusijos dujoms ir naftai idėją, tai geras dalykas, žinome, kad tai neįmanoma padaryti per vieną ar kitą dieną, bet matome, kad yra padaryta didžiulė pažanga. Tikslas – nepriklausomybė nuo Rusijos dujų ir naftos. Ir mes būtume vieni iš pirmųjų ir galėtume rodyti savo pavyzdį kitiems, norime, kad tai būtų įmanoma. Esu įsitikinęs, kad netrukus bus įvestas bendras Rusijos naftos ir dujų embargas“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.

25 faktai apie Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio projektą

25 svarbiausi faktai apie šį per 500 mln. eurų kainavusį ir daugiau nei dešimtmetį trukusį projektą.

2009 metų birželį Europos Komisija ir aštuonios Baltijos jūros regiono šalys pasirašė Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), pagal kurį įgyvendinti strateginiai energetikos projektai, įskaitant Lietuvos elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, skirti panaikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją.

508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją.

2012 metų vasarį bendrovė „Ernst & Young Business Advisory“ pristatė už 870 tūkst. eurų atliktą dujotiekio verslo aplinkos tyrimą.

2013 metų gegužę Lenkijos energetikos bendrovė „ILF Consulting Engineers Polska“ parengė jungties galimybių studiją.

2014 metų rugpjūtį Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ oficialiai pateikė paraiškas ES finansinei paramai. Studijai prašyta 50 proc. darbų vertės, o statyboms – 75 proc.

2015 metų birželį dujotiekio projektavimo konkursą Lietuvoje už 7,1 mln. eurų (su PVM) laimėjo Kauno įmonė „Ardynas“.

2015 metų spalį „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ pasirašė sutartį su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA), pagal kurią GIPL projektui skirta 295 mln. eurų paramos.

2016 metų balandį „Amber Grid“ paskelbė rangos ir vamzdžių pirkimo konkursus, tačiau tų pačių metų spalį jie buvo nutraukti, Lenkijai pareiškus apie ketinimus dėl aplinkosaugos reikalavimų keisti dujotiekio trasą.

2018 metų gegužę „Amber Grid“ su „Gaz-System“ pasirašė dujotiekių sujungimo sutartį. Ja patvirtintas galutinis sprendimas investuoti į projektą.

L. Balandžio / BNS nuotr.

2018 metų birželį-liepą „Amber Grid“ paskelbė GIPL statybos rangovo ir plieno vamzdžių pirkimo konkursus.

2019 metų liepą „Amber Grid“ pasirašė 31,9 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su Lenkijos bendrove „Izostal“ dėl plieno vamzdžių tiekimo.

2019 metų liepą dujotiekio statybos rangos konkurso nugalėtoja paskelbta Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje dirbusi Lietuvos vamzdynų statybos bendrovė „Alvora“ ir jos partnerė „Šiaulių dujotiekių statyba“. Vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido pasirašyti su ja sandorį tik „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“.

2019 metų rugpjūtį Vyriausybei iš GIPL rangovo konkurso pašalinus Baltarusijos kompaniją „Beltruboprovodstroj“ su partnere Kauno bendrove KRS dėl galimų verslo ryšių su Rusijos bendrovėmis ir kontaktų su riziką keliančiais asmenimis, baltarusių įmonė Lietuvai dėl to pateikė 10 mln. eurų pretenziją.

2019 metų rugpjūtį antros vietos laimėtojai „MT Group“ teismui ir Viešųjų pirkimų tarnybai apskundus konkurso eilės sudarymą, VPT rugsėjį nurodė „Amber Grid” laikinai sustabdyti rangovo konkursą. „MT Group“ dėl konkurso bylinėjosi dvejus metus, o 2021 metų rugpjūtį su „Amber Grid” sudarė taikos sutartį.

2019 metų spalį kilus abejonių dėl konkurso skaidrumo atsistatydino „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys, o konkurso komisijos pirmininkas Tomas Suslavičius buvo atleistas.

2019 metų gruodį pakartotinai įvertinus pasiūlymus konkurso nugalėtoja vėl paskelbta „Alvora“, pasiūliusi darbus atlikti už  79,85 mln. eurų (be PVM).

2020 metų sausį prasidėjo GIPL dujotiekio tiesimo darbai. 

2020 metų birželį žiniasklaida pranešė, jog dujotiekio statyboje gali būti naudojami Rusijoje pagaminti komponentai. „Amber Grid“ teigė, kad „Alvora“ buvo įpareigota rasti kitą tiekėją, atitinkantį nacionalinio saugumo kriterijus.

2020 metų liepą „Amber Grid“ pasirašė iki 65 mln. eurų paskolos dujotiekiui sutartį su Europos investicijų banku (EIB).

2020 metų rugsėjį buvo atlikta apie pusė dujotiekio statybos darbų: įgyvendinta sudėtingiausia projekto dalis – vamzdyno tiesimas po Nerimi ir Nemunu.

2021 metų rugpjūtį nutiesus 90 proc. dujotiekio ir suvirinus visą jo vamzdyną jis išbandytas maksimalia apkrova.

2021 metų gruodį GIPL statybos darbai buvo užbaigti, o visas dujotiekis iki Lenkijos sienos užpildytas dujomis.

2022 metų kovą „Šiaulių dujotiekio statyba“ iš pagrindinės projekto rangovės „Alvoros“ per teismą pareikalavo sumokėti beveik 4,7 mln. eurų skolą.

2022 gegužės 1-ąją GIPL pradėjo komercinę veiklą.

2022 gegužės 5-ąją dalyvaujant Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentams Gitanui Nausėdai, Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai) ir Egilui Levitui bei Europos Sąjungos energetikos komisarei Kadri Simson įvyks oficialus dujotiekio atidarymas.

Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.

„Amber Grid“ vadovas: be dujotiekio į Lenkiją būtume atskirti nuo Europos

Milžinišką projektą įgyvendinusios dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad be šio vamzdyno Lietuva būtų atskirta nuo Europos.

Interviu BNS jis teigė esąs patenkintas dujotiekio apkrova pirmosiomis jo veiklos dienomis ir neabejoja, jog ateityje dujotiekio naudojimas tik augs.

„Amber Grid“ vadovas patikino, jog visos projekto metu galėjusios kilti rizikos buvo suvaldytos, o dujotiekis yra patikimas ir saugus. Pasak N. Bikniaus, projektą pavyko įgyvendinti ne tik laiku, bet ir sutaupyti 20 mln. eurų – vietoje planuotų 136 mln. eurų išleidžiant 117 mln. eurų.

– Kaip sekmadienį pradėjęs veikti GIPL dujotiekis pakeis Lietuvos ir viso regiono dujų rinką?

– Šis dujotiekis regionui yra labai svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jis sujungia Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos dujų rinkas su bendra Europos Sąjungos dujų rinka. Kartu tai sukuria galimybę transportuoti dujas ir į Lenkiją, tokiu būdu Lenkijai pasinaudojant tiek mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, tiek požemine gamtinių dujų saugykla Latvijoje. Ši infrastruktūra sukuria pridėtinę vertę dujų rinkoje. Nors atrodytų, Lietuvos gamtinių dujų tiekimo šaltinis per terminalą nėra didelis Lenkijos rinkos kontekste, bet svarbu suprasti, kad tokiu būdu mes padėsime lenkams šiuo metu turėti dujų šalies rytiniame regione – tai yra svarbu.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Aišku, Lenkija daug investuoja į savo gamtinių dujų infrastruktūrą, kuri netrukus bus labai diversifikuota bei, neabejoju, pasitarnaus ir mūsų regionui. Dujotiekis „Baltic Pipe“, kuris sujungs Lenkiją su Norvegijos dujų šelfu, terminalo (Svinouiscėje – BNS) išplėtimas duos naudą ir mūsų regionui.

Reikia įsivaizduoti, kas būtų, jei išvis neturėtume tokio dujotiekio. Tuomet būtume atskirti nuo Europos ir turėtume mažiau galimybių. Ilgą laiką būnant infrastruktūros prasme sudėtingoje situacijoje mūsų karčios pamokos buvo išmoktos ir išspręstos – tai yra labai gerai.

– Pirmasis Lenkijai skirtas suskystintųjų gamtinių dujų krovinys Klaipėdą turėtų pasiekti kiek vėliau šį mėnesį. Tačiau jau pirmosiomis dienomis veikiant GIPL valandiniai dujų srautai per Santakos dujų apskaitos stotį sudarė apie 30–40 proc. jo pajėgumų. Iš kokių resursų Lenkijai šiuo metu tiekiamos dujos dar neatvykus jai skirtam kroviniui?

– Dujų rinka veikia tokiu būdu, kad tuo metu nebūtinai turi būti tikslinis krovinys. „Klaipėdos nafta“ suteikia tokią paslaugą, kad pajėgumus galima užsisakyti ir išdėliojant juos per ilgesnį laiką – nebūtinai tuo metu, kai laivas yra iškraunamas. Toks lankstumas padeda rinkos dalyviams apsirūpinti dujomis tada, kada reikia. (...) Apie dvidešimt gigavatvalandžių per parą šiuo metu siekiantis srautas į Lenkiją laikui bėgant bus padengtas tuo kroviniu, kuris atvyks į Klaipėdą.

– O gal dujų srautas į Lenkiją teka, nes pasibaigus šildymo sezonui Lietuvoje yra dujų perteklius?

– „Dujų perteklius“ galbūt labai skambus žodis. Yra infrastruktūra – terminalas, kuris turi tam tikrą pajėgumą ir galimybę į rinką patiekti dujų kiekį, kuris šiuo metu yra didesnis nei suvartojamas Lietuvoje. Galimybės atsiranda ne tik Lenkijai, jos atsiranda ir šiauriniams kaimynams – Latvijai, Estijai ir Suomijai. Taip pat dalį dujų galima padėti ir į požeminę dujų saugyklą. Ta infrastruktūra, jos instaliuotas galingumas dabar duoda mums, visam regionui, visam regiono dujų verslui laisvą pasirinkimą.

– Kodėl kiti mūsų kaimynai neišnaudoja didesnės dujų pasiūlos. Ar galėtumėte patvirtinti informaciją, kad Latvija šiuo metu neperka dujų per SGD terminalą ir pati nepildo atsargų Inčukalnio saugykloje?

– Paprastai atsargas kaupia dujų tiekėjai – tiekimo įmonės, privačios įmonės. Iš to, ką mes stebime per viešąsias platformas – yra informacija apie požeminių dujų saugyklų užpildymą – tai Latvijos dujų saugykla šiomis dienomis yra pildoma. Užpildymo procentas didėja ir šiuo metu jis siekia apie 35 procentus viso saugyklos tūrio.

– Ar tuomet, kai į Klaipėdą šį mėnesį atvyks pirmasis Lenkijai skirtas SGD krovinys, dujų srautas GIPL dujotiekiu judės visu pajėgumu?

– Viskas priklausys nuo to, kokius pajėgumus užsakys sistemos naudotojai. Jeigu jiems reikės didesnio srauto, tai, natūralu, mes turėsime technines galimybes užtikrinti visą pajėgumą. Jeigu jiems reikės šiek tiek mažesnio srauto, bus išnaudojama dalis pajėgumo. Tai yra normali pasaulinė praktika – ne visi dujotiekiai ir ne visada yra užkraunami šimtu procentų. Tiesą sakant, mes esame patekinti dabartiniu dujotiekio apkrovimu nuo pat jo veikimo pradžios. Tai yra geras ženklas. Neabejoju, kad pasinaudojimas juo augs ir didės abejomis kryptimis.

– Kaip ir minėjote, pradėjus veikti GIPL dujotiekiui, Lietuva prisijungė prie bendros Europos Sąjungos dujų rinkos. Kaip Lietuvą ir visą Baltijos regioną gali paveikti galimos dujų krizės Europoje – pavyzdžiui, praėjusią savaitę nutrauktas rusiškų dujų tiekimas į Lenkiją ir Bulgariją. Taip pat girdime perspėjimų, kad Rusija apskritai visai Europai gali užsukti dujas.

– Aš neabejoju, kad mūsų regionas artimiausiu metu ir toliau dės dideles pastangas sukaupti žiemai reikalingas atsargas. Noriu pasidžiaugti ir tikrai laikau kumščius už mūsų šiaurinius kaimynus, kurie pradėjo veiksmus dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo nuomos ir greito įrengimo dar šiais metais Estijos arba Suomijos pakrantėje. Šie veiksmai ženkliai pagerins regiono energetinio saugumo situaciją.

Kartu, kaip ir minėjau, ir Lenkija daro konkrečius iš anksto suplanuotus veiksmus, kuriuos pabaigs šį rudenį. Tai dujotiekių jungtis su Norvegijos resursais. Tai yra tikrai reikšmingas kiekis, kuris pateks į Lenkijos rinką ir kompensuos Rusijos tiekimą. Be to, yra vykdomi ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Svinouiscėje plėtros darbai. Šitas procesas vyksta ir aš matau regione pozityvias tendencijas dėl energetinio saugumo.

Kalbant apie bendrą europinę dujų rinką – kad ir yra dujotiekiai, jų pajėgumai yra riboti. Nemanau, kad ta infrastruktūra išsiurbs iš mūsų regiono dujų kiekius.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Ar Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams krizės atveju dujų nepritrūktų?

– Aš manau, kad mūsų infrastruktūra leidžia mums padaryti viską, kad tų ribojimų (dujų vartojimo – BNS) žiemą nebūtų.

– O kaip dujų krizė galėtų paveikti kainas Lietuvoje bei regione?

– Be abejo, kainos, dabar esant tiek per terminalus, tiek per vamzdynus susietoje bendroje pasaulinėje dujų rinkoje, priklausys nuo pasaulinių dujų kainų. Mes stebime tiek EEX europinėje biržoje, tiek mūsų bendrovės valdomoje Baltijos šalių biržoje „GET Baltic“, kad tos kainos labai siejasi ir koreliuoja. Vienu ar kitu euru jos gali skirtis, bet ilgesnėje laiko perspektyvoje, pavyzdžiui, per mėnesį jos iš esmės yra tapačios. Mūsų regionas už dujas turėtų mokėti ne daugiau nei kitos šalys.

– Tačiau žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie Lenkijai ir Bulgarijai nutrauktą rusiškų dujų tiekimą kurį laiką buvo pašokusi kaina TTF dujų biržoje.

– Natūralu, kad praktiškai visada į blogas žinias, kaip ir į geras, biržos reaguoja. Biržos sureaguoja, o rinkos irgi tą pajaučia. Kaip ir su naftos kainomis – pasaulyje pabrangus naftai, degalinėse visame pasaulyje taip pat pabrangsta ir kuras. Jeigu nafta atpinga, kuras taip pat atpinga. Panašus principas yra ir pasauliniame dujų versle.

– Tačiau jeigu įvyktų daugiau dujų krizių ar daugiau šalių būtų nutrauktas rusiškų dujų tiekimas, tuomet mažėtų dujų pasiūla, augtų SGD paklausa – tarsi ir atsiranda prielaidos dujų kainų augimui.

– Prielaidos atsiranda (dujų kainų augimui – BNS), bet kartu atsiranda ir prielaidos daliniam kainų valdymui. Kitos šalys, kurios iš dujų generuoja daug elektros, turi ir tam tikrų alternatyvų – anglį, mazuto produktus, galbūt importą iš kitų šalių. Poveikis yra įmanomas. Savaime suprantama, jeigu pasaulyje yra didžiulis dujų trūkumas, tai kainos kyla. Bet tikėkimės, kad tokio scenarijaus nebus.

– Šiuo metu dujų srautas GIPL dujotiekiu teka iš Lietuvos į Lenkiją. Ar gali būti taip, kad ateityje jų kryptis pasikeis ir jos tekės iš Lenkijos į Lietuvą?

– Šis dujotiekis įrengtas taip, kad dujų srautai užtikrinami į abi puses – 2,1 milijardo kubinių metrų metinis pajėgumas į Lenkiją ir apie 2,7 milijardo kubinių metrų į Lietuvą. Viskas, be abejo, priklausys nuo resursų, nuo kainos ir tos dujos gali tekėti abejomis kryptimis. Manau, kad ateityje bus įvairių scenarijų.

Kalbant apie bendrą europinę dujų rinką – kad ir yra dujotiekiai, jų pajėgumai yra riboti.

– Ar vamzdynas „Baltic Pipe“ galėtų būti tas veiksnys, kuris pakeistų dujų srauto kryptį GIPL dujotiekiu? Ar šis vamzdynas gali turėti poveikį Lietuvos dujų rinkai?

– Bet kokie papildomi kiekiai iš alternatyvių šaltinių, papuolantys į mūsų regioną, gali sukurti prielaidas dujų mainams tarp valstybių. Mes sveikiname bet kokius papildomus dujų kiekius į mūsų regioną – tai padeda sumažinti įtampą dėl energetinio saugumo. Manau, kad įmanomi įvairūs scenarijai. Lenkijos jungtis su Norvegija nebūtinai reikš, kad tas srautas eis į Lietuvą, tačiau ji sudarys prielaidas įsigyti rinkos veikėjams dujų už jiems tinkamą kainą ir atsigabenti jas čia.

– Ar jau yra susitarta dėl GIPL dujotiekio kainodaros?

– Taip, dujų transportavimo kaina, tiek vadovaujantis Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisės aktais, yra reguliuojama, ir ši kaina yra nustatyta.

– Kokia ji?

– Priklausomai nuo produkto, ji labai apytiksliai siekia tarp penkiasdešimties ir šešiasdešimties centų už megavatvalandę.

Norėčiau pabrėžti svarbų dalyką, kad gamtinių dujų infrastruktūra yra pigiausias būdas transportuoti didelius energijos kiekius dideliais atstumais. Jeigu mes įvertintume šį skaičių, tai dujų transportavimo perdavimo sistema kaštai šiandien nesudaro nė pusės procento galutinės dujų kainos.

– Lietuva iki šiol vis dar nepriklauso Suomiją, Estiją ir Latviją jungiančiai bendrai dujų tarifų zonai. Kada Lietuva galėtų prie jos prisijunti ir kokį tai poveikį turėtų regionui?

– Nepaisant to, kad mes nesame vienoje tarifų zonoje, šiuo metu į šiaurę judantys srautai rodo, kad bendradarbiavimas (tarp Lietuvos ir šiaurinių kaimynų – BNS) yra užtikrinamas – rinkos dalyviai turi visas sąlygas transportuoti dujas tiek link Suomijos per Latviją ir Estiją bei į jas, tiek ir link Lietuvos. Todėl čia nebūtų kažkokio esminio lūžio rinkos organizavime. Mes visi vadovaujamės tomis pačiomis taisyklėmis, nustatytomis ir Europos Sąjungos reglamentuose, ir Lietuvos teisės aktuose, todėl tos sąlygos yra labai panašios.

Be abejo, turint vieną zoną, ko gero, atsirastų šiek tiek daugiau patogumų. Dabar ties tuo yra dirbama ir mes tikimės, jog tie sprendimai atsiras 2023 metais.

– Ar tai reiškia, kad 2023 metais Lietuva jau bus vienoje tarifų zonoje su šiauriniais kaimynais?

– Tai bus, ko gero, nuo 2024-ųjų metų, jeigu bus rasti visiems naudingiausi modeliai – tiek šalims, tiek sistemos naudotojams.

– Tuomet 2023-aiaisias metais bus sprendimas dėl prisijungimo prie bendros tarifų zonos, o 2024-aisiais jau galėtų būti pats prisijungimas?

– Planas yra maždaug toks.

– Ar veikiant GIPL dujotiekiui prie šios zonos ateityje galėtų prisijungti ir Lenkija?

– Tos integracijos iš tiesų nėra labai paprastos, nes tai susiję ir su finansiniais srautais. Bet žiūrint į ateitį, ko gero, Europa apskritai turės daugiau tokių integracijų tarp valstybių. Nors tai iš esmės nekeičia visų žaidimo taisyklių, tačiau rinkos dalyviams palengvina prekybą šitose zonose. Pažiūrėsim – padirbėjus šiai infrastruktūrai, ieškosime toliau (sprendimų – BNS). Dabar mūsų tikslas yra užtikrinti tuos srautus, pasižiūrėti kaip veikia rinka, kaip ji reaguoja, o po to priiminėsime sprendimus kartu su savo partneriais.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Su Lenkija konkrečių planų dėl bendros tarifų zonos kol kas nėra?

– Viskas dar tik prasideda, tai matysime ateityje.

–  Latvijos parlamentas jau pritarė įstatymo pataisoms, uždraudžiančioms importuoti dujas iš Rusijos, nors ir neaišku, kada draudimas įsigaliotų, tačiau antradienį pranešta, kad pastarosiomis dienomis pirmą kartą nuo balandžio pradžios Latvija importavo rusiškų dujų. Ką apie tai žinote?

– Kiek stebiu srautus, šiuo metu nematau, kad būtų srautas (iš Rusijos į Latviją – BNS) – šiuo metu jis yra nulinis. Galbūt ten buvo kažkoks techninis rodiklis. Mano žiniomis, tai nėra komercinis srautas.

– Ar šiandien rusiškoms dujoms kelias į Baltijos šalis visiškai užkirstas?

– Lietuva yra priėmusi savo sprendimus. Kitos šalys juos, matyt, priims artimiausiu metu. Mano žiniomis, į Latviją rusiškos dujos šiuo metu nepapuola.

– 2019 metais pasibaigusį GIPL rangovo konkursą lydėjo skandalai, abejota jo skaidrumu. Dėmesio žiniasklaidoje sulaukė ir konkursą laimėjusi rangovė „Alvora“. Ar tiesiant dujotiekį pavyko suvaldyti visas galimas rizikas, kurias buvo nurodžiusi Vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija?

– Be abejo. Galiu pasakyti, kad techninė priežiūra yra labai aiškiai reglamentuota ir fiksuojama. Šiandien mes esame tikri, kad GIPL dujotiekis yra visiškai patikimas ir saugus. Prieš pradedant dujotiekį eksploatuoti, atlikome visą eilę būtinų bandymų ir tyrimų – jų rezultatai fiksuoti ir protokoluoti. Visos suvirinimo siūlės buvo peršviestos su rentgeno aparatais, svarbiausios jų buvo patikrintos ir ultragarsu. Techninei priežiūrai iš tiesų skyrėme nemažai dėmesio.

Po to buvo atlikti ir aukšto slėgio hidrauliniai bandymai, taip pat mūsų rangovai iš Vokietijos atliko aukštos raiškos diagnostikos ir vidines vamzdžio geometrijos patikras. Specialiu robotu buvo matuojama vidinė ertmė, ieškota mechaninių pažeidimų. Gavome visas teigiamas išvadas ir dujotiekis jau po to buvo prijungtas prie veikiančios atkarpos. Dujotiekis yra išbandytas tokiu slėgiu, koks yra privalomas pagal techninius reglamentus, todėl esame tikri, kad jis atitinka reikalavimus. 

Didžiausia rizika buvo projekto terminai, kaip ir visuose infrastruktūros projektuose. Mes skyrėme ypatingą dėmesį ne tik kokybės užtikrinimui, bet papildomai vertinome ir tiekėjų patikimumo riziką, ir galimus interesus blokuoti projektą. Ši rizika buvo suvaldyta, visos dalys buvo pristatytos laiku, pagal projekto grafiką, ir darbai buvo atlikti pagal planą.

Projektas yra įgyvendintas laiku – keliomis dienomis anksčiau – ir pagal biudžetą, netgi jį taupant. Vietoje ekspertų prieš pradedant viešąjį pirkimą suskaičiuotų 136 milijonų eurų dujotiekis mums kainavo 117 milijonų. Todėl aš lenkiu galvą prieš savo komandą, nes buvo padarytas tikrai didžiulis darbas ir labai retas infrastruktūrinis objektas yra įgyvendinamas laiku ir taupant biudžetą.

– Šiuo metu teisme vyksta dujotiekio rangovų – Šiaulių dujotiekio statybos ir „Alvoros“ – ginčas. Ar „Amber Grid“ buvo sulaukusi kurios nors pusės prašymo padėti išspręsti ginčą?

– Mes žinome, kad savo sutarties ribose jie turi tam tikrų nesutarimų. Mes nuolatos raginame savo rangovus rasti bendrą kalbą ir išvengti kažkokių konfliktų. Matyt, jie pasinaudojo tokia galimybe ir nuėjo išsiaiškinti į teismą. Kažkokie sprendimai tikriausiai bus ir šalys galų gale vis tiek kažkaip suras bendrą kalbą. Projekto šis ginčas neįtakoja – projektas yra pilnai baigtas, ir jis yra kokybiškas.  

– Ačiū už pokalbį.