- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant visam aviacijos sektoriui sukeltų iššūkių, pernai bendrosios Lietuvos oro uostų pajamos sudarė 22,7 mln. eurų. (54 proc. mažiau nei rekordiniais vadinamais 2019 metais). Lietuvos oro uostai pernai dėl apskaityto turto nuvertėjimo testo rezultato patyrė 9,8 mln. eurų nuostolį. Pabrėžiama, kad, nepaisant pandemijos iššūkių, oro uostams pavyko generuoti teigiamą veiklos pelną, išsaugoti pagrindinius partnerius ir įgyvendinti kai kuriuos pradėtus plėtros projektus.
Pasak Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkės Eglės Čiužaitės, pernai visam pasauliui smogusi COVID-19 pandemija buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs mažėjančias pajamas ir patirtą nuostolį.
„Žmonių mobilumo galimybės ir kartu visa aviacija buvo vienas labiausiai pandemijos paveiktų sektorių, Lietuvos oro uostai taip pat nėra išimtis. Stengėmės maksimaliai subalansuoti kylančius iššūkius bei įsipareigojimus darbuotojams, tačiau situacija buvo nauja, ribojimai bei tvarkos šalyse keitėsi labai greitai, tad reaguoti reikėjo greitai ir efektyvinti veiklą. Visgi į ateitį žiūrime pozityviai ir manome, kad daugelyje šalių įsibėgėjanti vakcinacija, „žaliojo paso“ ir vieningų keliavimo tvarkų tarpvalstybiniu lygiu įvedimas prisidės prie nuoseklaus aviacijos srautų ir komercijos paslaugų oro uostuose atsigavimo“, – teigia E.Čiužaitė.
Palyginti su 2019 m., aviacinės veiklos generuotos pajamos 2020 metais mažėjo beveik 59 proc., o neaviacinės pajamos, kurios gaunamos iš oro uostuose veikiančių maisto įstaigų, komercinių zonų, patalpų nuomos, krito daugiau nei 43 proc. Anot Lietuvos oro uostų atstovų, įmonei atlikus reikiamus sprendimus, pavyko neprarasti pagrindinių partnerių, suvaldyti dideles infrastruktūros sąnaudas ir generuoti teigiamą veiklos pelną.
Teigiama, kad ataskaitoje susidarę praėjusių metų nuostoliai iš esmės yra nulemti auditorių atlikto turto nuvertėjimo testo, kuris parodė mažesnę esamą valdomo turto vertę nei ji buvo dokumentuota anksčiau.
Lietuvos oro uostų vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, nepaisant sudėtingų sąlygų, pernai pavyko įgyvendinti kai kuriuos esminius ir dar prieš pandemiją pradėtus oro uostų plėtros ir modernizavimo etapus.
„Strateginių plėtros projektų įgyvendinimas net ir pandemijos metu liko svarbiu prioritetu – tokiu liks ir ateityje. Džiaugiamės, kad kai kuriuos pradėtus projektus pernai pavyko baigti, tikime, kad jie prisidės prie Lietuvos oro uostų pozicijos stiprinimo ne vien regione, bet ir pasaulyje atsigavimo laikotarpiu“, – teigia įmonės generalinis direktorius.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse10
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai2
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau20
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...