– Kokie bus fondo prioritetai?

– Pradedant nuo Adomo ir Ievos – fondas buvo sumanytas, kai pradėjo aiškėti, kad Lietuvos ekonomikai gali kilti problemų, o kapitalo rinka ir finansavimo prieinamumas gali būti nepakankamas.

Pagrindiniai fondo tikslai yra per investavimą ir lėšų skolinimą stambioms įmonėms atkurti jų likvidumą ir kapitalizaciją, kai tos įmonės neturi alternatyvių finansavimo šaltinių – ar tai būtų bankų, ar antrinė rinka. Tai yra esminis tikslas.

Tačiau kartu buvo nuspręsta pabandyti įgyvendinti ir kitus tikslus ir per fondą, į kurį valstybė ateina kaip pirmas investuotojas, bet neturėtų būti vienintelis, norima spręsti finansavimo rinkos netobulumus. Mes nemažai dėmesio skirsime obligacijoms, kad tos lėšos, kurias investuosime ir skolinsime, pasiektų įmones būtent ne per paskolas, o per obligacijas.

Mes pinigų neatsakingai nepumpuosime. Mes sieksime racionalių rezultatų.

Manoma tas obligacijas paskui paleisti į antrinę rinką, pritraukti investuotojus, kurie galėtų domėtis tų obligacijų išpirkimu. Kapitalo rinkos skatinimas, obligacijų populiarinimas taip pat yra svarbus tikslas.

Norėsime, kad fondas būtų sudarytas iš įvairių investuotojų. Tai bus instituciniai investuotojai. Norime orientuotis tiek į užsienio investuotojus, tiek į Lietuvoje veikiančius pensijų fondus, kad jie dalį lėšų nukreiptų į šitą fondą.

Tikrai vienas svarbių fondo tikslų yra ir teigiama grąža. Be teigiamos grąžos nebūsime patrauklūs instituciniams investuotojams.

– Kapitalistinėje sistemoje vienas esminių principų – prastai veikiančioms įmonėms turi būti leista bankrutuoti.

– Aš sutinku, žiūrint iš istorinės pusės – jei įmonė veikia neefektyviai, jeigu ji padaro vadybinių, strateginių klaidų, pralaimi konkurencinėje kovoje, nesuvaldo kaštų ir tampa nepatraukli klientui, tokia įmonė turi užleisti vietą tam, kas geriau pasiruošęs konkuruoti ir gali teikti geresnę paslaugą.

Šiuo atveju susidariusi situacija didžiąja dalimi nepriklauso nuo pačių įmonių veiklos neefektyvumo ar blogos vadybos. Tai nemaža dalimi buvo nulemta viruso sukeltų tendencijų, intencijų apsaugoti visuomenę nuo viruso plitimo ir dėl įvestų priemonių. Tai sumažina įmonių galimybes daryti verslą. Buvo sąmoningas sprendimas įvesti apribojimus, ar tai būtų keliavimas, ar restoranų veikla, ar dar kažkas.

Kai atsiras prielaidų tuos apribojimus atšaukti, neabejoju, kad įmonės, kurios sėkmingai dirbo iki jų įvedimo, turės visas prielaidas vėl dirbti sėkmingai.

Mes pinigų neatsakingai nepumpuosime. Mes sieksime racionalių rezultatų, kad rizika, kurią prisiimsime, būtų pagrįsta, kad tos lėšos sugrįžtų ir sugrįžtų su mūsų norima grąža.

– Įsigytas įmonių obligacijas žadate realizuoti antrinėje rinkoje. Ar jos bus patrauklios?

– Mes skolinsime pinigus už kainą, kuri atitiks įmonių rizikos profilį. Popierius įsigysime komercinėmis sąlygomis. Ar nekils problemų juos išplatinti? Manau, kad nekils, nes vertybinius popierius laikysime iki to momento, kai matysime, kad yra geros sąlygos juos parduoti rinkoje. Mūsų tikslas nebus tuos popierius bet kokia kaina išleisti į rinką – mūsų tikslas bus juos išleisti uždirbant.

Kitas dalykas – mes motyvuosime investicijų gavėjus, kad jie mūsų investicijas kuo greičiau grąžintų. Bus mechanizmas, kad kaina už mūsų lėšas einant metams augs. Jeigu ekonominė aplinka keisis ir sektorius normalizuosis, tai net neabejoju, kad įmonės pasinaudos kitais finansavimo šaltiniais ir grąžins fondų lėšas.

– Kokios trukmės obligacijas pirksite?

– Iki šešerių metų.

– Fondas įkurtas skolinti įmonėms, kurios negali pasiskolinti rinkoje. Ar sutinkate, kad skolindami tokioms bendrovėms, vis dėlto užsiimate gana rizikingu verslu?

– Fondo tikslas nėra bet kokia kaina duoti lėšų įmonėms. Tikslas yra paskolinti, investuoti komerciniais pagrindais ir uždirbti teigiamą grąžą. Mes puikiai suprantame, kad investiciniai objektai bus rizikingos įmonės. Jeigu bankai nenori skolinti, tai vėlgi, yra geras atsakymas. Šitame regione veikiantys bankai labiau orientuojasi į mažesnės rizikos klientus ir sau tokiu būdu apsibrėžia rizikos apetitą.

Veiksime komerciniais pagrindais, tai yra komercinis projektas ir jo išskirtinumas yra tas, kad per šitą priemonę bandysime suteikti finansavimą įmonėms, kurios neturi alternatyvos.

Didesnės ar vidutinės rizikos klientai turi mažiau alternatyvų. Mes neketiname konkuruoti su bankais ar kitais rinkos dalyviais dėl klientų. Jei klientas turės alternatyvą, džiaugsimės, tegu ja naudojasi. Matome, kad nemaža dalimi atvejų būsime paskutinė priemonė ir suprantame, kad priimsime rizikingus sprendimus.

Bet tuo pačiu metu ketiname investuoti lėšas į įmones, kurios, mūsų nuomone, turės perspektyvą ir toliau, pasikeitus industrijai, būti sėkmingos. Pagal strategiją fondas investuos tokią lėšų sumą, kurios reikia įmonei išgyventi iki rinkos normalizavimosi, kai ji vėl galės gauti finansavimą iš kitų šaltinių.

– Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sakė, kad fondas iš esmės yra tam tikras verslo projektas, ir investuotojas tikėsis grąžos iš investicijų. Kokios metinės grąžos fondas galėtų tikėtis?

– Mūsų orientacinis tikslas bus apie 4 proc. Tai gali kisti į vieną ar į kitą pusę.

Fondas, tikėdamasis bent jau 4 proc. grąžos, žino, kad didžioji dalis investicijų bus rizikingos, kažkuri dalis investicijų gali būti nesėkmingos ir nurašytos. Kad šitą grąžą sugeneruotume, prie jos turi būti kažkokia rizikos premija X.

Mes tikrai neperduosime žemos kainos mūsų paskolų gavėjams. Veiksime komerciniais pagrindais, tai yra komercinis projektas ir jo išskirtinumas yra tas, kad per šitą priemonę bandysime suteikti finansavimą įmonėms, kurios neturi alternatyvos. Jos supranta, kad yra rizikingoje situacijoje. Bendra kaina koreliuos su klientų rizikingumo profiliu.

Čia kažkuria prasme būsime panašūs į bankus. Mes prašysime ir užstatų, jei įmonė turės, jeigu įmonė galės gauti finansavimą tiesiogiai į balansą, ar tai būtų paskola, ar obligacijos, mes skolinsime tiesiogiai. Jeigu matysime, kad tiesiogiai skolinti nėra galimybių, bandysime konstruoti hibridinius sprendimus, galbūt netgi eiti į akcinį kapitalą.

– Kokios tos sąlygos, koks turi būti išskirtinis atvejis, kad fondas investuotų į įmonės akcinį kapitalą?

– Tuo atveju, kai svarstysime, ar įsigyti įmonės vertybinių popierių, įmonė turi būti sistemiškai svarbi. Tai reiškia, kad ji teikia žmonėms paslaugą, kurios netekimas reikštų didelį netekimą visuomenei. Įmonė turi būti reikšminga tame sektoriuje ir jos bankrotas galėtų nulemti daugelio kitų įmonių bankrotus. Arba tokia įmonė, kuri yra reikšmingas darbdavys ir, pavyzdžiui, jos bankrotas reikštų daugelio žmonių atleidimą.

– Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius sakė nenorintis, kad fondas transformuotųsi į banką. Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia atsargiai žiūrintis į valstybės dalyvavimą versle, jis irgi kelia klausimą, ar nebus taip, kad valstybė gelbės neefektyvias įmones. Ką atsakytumėte?

– Pirmas dalykas, jokių intencijų tapti banku, pakeisti bankus nėra. Lėšų skolinimas viso labo yra viena iš priemonių, kaip įmonėms duosime lėšas. Tai yra tikslinė priemonė, su viruso leitmotyvu, įmonėms, kurios atsidūrė sudėtingoje situacijoje, joms teikti investicijas ir finansavimą.

Ar neinvestuosime į neefektyvias įmones? Suprantame, kad tokia rizika yra, bet svarbu tai, kad kompetencija, kurią turėsime valdančioje įmonėje, valdyboje ar stebėtojų taryboje, manau, leis daryti teisingus investicinius sprendimus ir atsirinkti tuos teisingus investicinius objektus.

– Ar manote, kad bus paklausa viso milijardo eurų, kurie yra šio fondo ribos?

– Jau kreipiasi nauji interesantai, naujos įmonės ir mes diskutuojame. Kol kas sunku pasakyti apie viso milijardo poreikį. Pirmas 100 mln. tikrai bus nesunkiai investuotas. Kaip toliau viskas klostysis, priklausys ir nuo bendros ekonominės situacijos šalyje. Lietuvos ekonomika, būdama atvira, priklauso ir nuo to, kas vyksta kitose šalyse. Viruso įtaka kol kas nemažėja.