Didžiulis atsilikimas

Skirtumas tarp 20 proc. gaunančiųjų didžiausias pajamas ir 20 proc. skurdžiausių šalies gyventojų pernai sumažėjo nuo 6,4 iki 6,1 karto – rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys, apskaičiuoti remiantis 2019 m. gyventojų pajamų duomenimis.

"Viena iš pagrindinių tokios pajamų nelygybės priežasčių yra didelis pajamų atotrūkis tarp asmenų, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, ir likusių šalies gyventojų. Kartu su Finansų ministerija jau rengiame ilgalaikę pajamų nelygybės šalyje mažinimo strategiją. Tarp numatomų priemonių – siūlymas nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą ir daryti visus įmanomus žingsnius, kad kuo daugiau šiuo metu darbo neturinčių žmonių sugrįžtų į darbo rinką", – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

257 eurų – tokios pajamos per mėnesį pernai buvo absoliutaus skurdo vienam gyvenančiam asmeniui.

Lietuvoje trūksta kompleksinio požiūrio vertinant, skiriant ir teikiant socialinę paramą, o gyventojų gaunama socialinė parama neretai nepatenkina net minimalių gyventojų, ypač vienišų asmenų, vartojimo poreikių.

Kitąmet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kompleksiškai ketina įvertinti minimalių pajamų sistemą šalyje. Taip pat šalpos išmokų sistemą ir galimybes sparčiau jas didinti, kartu bus siekiama išlaikyti ir šias išmokas gaunančiųjų paskatas dirbti.

Planuoja didinti išmokas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat peržiūrės ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas. Numatoma artinti šių išmokų minimalius dydžius prie minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris šiuo metu siekia 260 eurų.

Ministerijos planuose – ir socialinio draudimo įmokų žemutinių ribų tam tikroms visuomenės grupėms, kurių skurdo lygis yra didelis, peržiūra.

Siekiant užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų poreikius, numatoma tobulinti vaikų globos (rūpybos) sistemą ir didinti finansinę paramą globojamiems (rūpinamiems) vaikams. Nuo 2022 m. numatoma didinti globos (rūpybos) išmoką. Šios išmokos dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius.

Kadangi darbas už minimalų atlyginimą neapsaugo nuo skurdo rizikos, o ekonominės prognozės palankios, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų pradžios didinti minimalią mėnesinę algą.

Nustatyta, kad didelė dalis darbo netekusių žmonių Lietuvoje gauna itin mažas nedarbo socialinio draudimo išmokas, ypač bedarbės moterys, arba šių išmokų apskritai negauna, nes neturi sukaupusios reikiamo nedarbo socialinio draudimo stažo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija peržiūrės nedarbo socialinio draudimo sistemą. Į nedarbo socialinio draudimo sistemą numatoma įtraukti likusias savarankiškai dirbančių asmenų grupes.

Jau pridėjo po 28 eurus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau ėmėsi veiksmų mažinti pagyvenusių vienišų šalies gyventojų skurdą ir atskirtį. Nuo liepos 1 d. vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai gali kreiptis į "Sodrą" dėl 28 eurų dydžio vienišo asmens išmokos. Šiemet ši išmoka siekia 28,63 euro. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės. Planuojama, kad vienišo asmens išmoka kitais metais bus 32 eurai.

Jau šį rudenį Seimui bus pateiktas svarstyti naujas socialinio draudimo pensijos indeksavimo modelis, kiti teisės aktų projektai.

Nauja pensijų indeksavimo sistema leis pensijas didinti sparčiau, o kartu siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leis pensijas padidinti ir tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir gauna mažiausias pensijas.

Vargo statistika

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje žemiau skurdo ribos pernai gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Žemiau absoliutaus skurdo ribos – apie 140 tūkst. šalies gyventojų. Tokius skaičius liepos viduryje skelbė Statistikos departamentas.

540 eurų – mėnesio skurdo riba šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki keturiolikos metų amžiaus.

Skurdo rizikos lygis šalyje pernai sudarė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,3 proc.

Skurdo rizikos riba praėjusiais metais buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 904 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki keturiolikos metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Anot statistikų, dėl gyventojų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba pernai, palyginti su 2019 m., padidėjo 13,4 proc.

Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 18,3 proc. gyventojų. Penkiuose didžiausiuose miestuose šis rodiklis sudarė 14,9 proc., kituose miestuose – 24,1 proc., kaime – 26,3 proc.

Skurdo rizikos lygis mieste per metus padidėjo 1,2 proc, kaime – sumažėjo 1,6 proc.

Didžiausias skurdo rizikos lygis (36 proc.) buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, per metus rodiklis padidėjo 4,4 proc.

Vaikų iki aštuoniolikos metų skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,7 proc., iki 20 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumenko 0,2 proc., iki 16,3 proc.

Statistikų teigimu, mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1,3 proc., iki 17,1 proc. Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., tarp bedarbių – 56,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 39,5 proc.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai sudarė 5,1 proc. ir buvo 2,6 proc. mažesnis nei užpernai. 2020 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 140 tūkst. šalies gyventojų.

Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 257 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki keturiolikos metų amžiaus.

Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,9 proc. gyventojų, kaime – 7,5 proc.

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 31,7 proc., tarp senatvės pensininkų – 5,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,9 proc., bedarbių – 6,5 proc, o senatvės pensininkų – 3,3 proc.