Už europines lėšas rekonstruotą, bet retai žirgų lenktynėms naudotą areną ir infrastruktūrą parduoda savivaldybė bei du privatūs asmenys – anglų grynakraujų žirgų augintojai ir veisėjai bei lenktynių pradininkai Stanislovas Bagdonas ir Vilma Petrikienė.

Raseinių savivaldybės administracijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Vaitiekienė BNS teigė, kad savivaldybė savo dalį parduoda norėdama atsisakyti veiklų, nebūdingų jos funkcijoms.

„Esame tik pradėję procedūras. Savivaldybės dalis aukcione bus parduodama, įvertinti turtą dar reikia. Gilinsimės į turtą, vertinsime, aiškinsimės, kiek savivaldybės buvo investuota ir žiūrėsime, kokią pradinę kainą nustatyti“, – kalbėjo ji.  

Savivaldybės skyriaus darbuotojas Robertas Pareigis pripažino, kad hipodromas savivaldybei jokios naudos nedavė, o jį valdanti viešoji įstaiga apmirusi. 

„Patirtis parodė, kad nelabai čia mums reikalingas hipodromas. Paslaugų teikti nėra kam, veiklos vykdyti irgi nėra kam“, – BNS teigė jis.

Patirtis parodė, kad nelabai čia mums reikalingas hipodromas. Paslaugų teikti nėra kam, veiklos vykdyti irgi nėra kam.

Steigiant viešąją įstaigą Raseinių hipodromas ir didinant jos kapitalą didžiausia (79 proc. balsų) dalininkė savivaldybė investavo nekilnojamąjį turtą ir prisidėjo piniginiu beveik 0,5 mln. eurų įnašu.

Raseinių hipodromo vadovė Karina Andriulienė BNS teigė, kad nei savivaldybė, nei privatūs dalininkai suinteresuoti plėsti veiklą.

„Ta teritorija tokia didelė ir tos paklausos tokios nėra, kad savivaldybė kažką darytų (...) Savivaldybė suinteresuota parduoti šitą turtą. Ne tiek, kad netinkamai naudojamas, o kad neinvestuotų, nemėtytų pinigų, turi kur panaudoti juos –  turime stadioną, miesto parką, turime tų erdvių“, – BNS aiškino K. Andriulienė.

S. Bagdonas BNS tikino, kad iš hipodromo dalininkų traukiasi, nes nesugeba rasti finansinės paramos: „Nuleidau rankas dėl finansinių reikalų, neturiu pinigų daryti tą brangų dalyką.“

Jis abejoja, ar atsirastų Lietuvoje investuotojų, kurie išlaikytų hipodromą tik lygiosioms žirgų lenktynėms. 

2021-2023 metais hipodromo pajamos siekė maždaug 90 tūkst. eurų. Pastaruosius trejus metus jis dirbo nuostolingai.

22 hektarus užimantis hipodromas pastatytas 1989 metais, vėliau jis ilgai nebuvo naudojamas. Jo rekonstrukcijai prieš dešimtmetį buvo naudojamos Europos Sąjungos lėšos – 1,4  mln. eurų.

Po pertvarkos 2014 metais hipodromas virto vieninteliu Baltijos šalyse, tinkančiu organizuoti pasaulyje karališkuoju sportu vadinamas lygiąsias žirgų lenktynes, tačiau jo nuomininkai nuolat keitėsi ir veikla iš esmės nebuvo vykdoma.

Į lygiąsias žirgų lenktynes moterys Vakaruose paprastai ateina pasipuošusios sukniomis ir skrybėlėmis, vyrai – kostiumais. 

Pernai pavasarį savivaldybė 15 metų nuomos sutartį pasirašė su Respublikine lenktyninių žirgų lyga, tačiau ji su hipodromo paskirtimi susijusių renginių irgi neorganizuoja. 

Lygos vadovė Joana Kėrytė BNS teigė, kad hipodrome ji palaiko tvarką, šienauja, o rimtos veiklos nėra dėl ristūnų žirgų lenktynėms netinkamos infrastruktūros. 

„Mes esame ristūnai, mums reikalinga kardinaliai kita danga, o tam, kad investuotum milijonus į dangą, kai objektas nuomojamas, tikrai nėra protingas žingsnis“, – teigė J. Kėrytė. 

Tačiau, pasak jos, jeigu bus palankios aplinkybės – savivaldybė parengs tinkamas konkurso sąlygas, lyga dalyvautų jo pardavimo aukcione. Pasak moters, tada jis būtų rekonstruojamas. Tačiau J. Kėrytė apgailestavo, kad nebebūtų galima gauti europinių lėšų.