Vyriausybė siekia pakoreguoti Atliekų tvarkymo įstatymą ir didesnes elektroninių prekių parduotuves įpareigoti surinkti visus elektroninius prietaisus. Parduotuvių atstovai tvirtino, kad toks pakeitimas didesnės įtakos neturės, nes jos jau dabar priimančios visus prietaisus.

Laukia Seimo pritarimo

Šiuo metu nenaudojamus ar nebeveikiančius buitinius prietaisus ar elektronines atliekas galima nunešti į bet kurią didesnę elektroninių prekių parduotuvę. Tačiau joje atnešti prietaisai gali būti ir nepriimti. Pagal šiuo metu galiojantį Atliekų tvarkymo įstatymą parduotuvė elektronines atliekas privalo priimti tik tuo atveju, jei pati prekiauja tokiais prietaisais.

Nuo 2018-ųjų didesnės buitinių prietaisų parduotuvės privalės iš žmonių priimti smulkius prietaisus, net jei jų nepardavė. Tai numatantiems Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams praėjusį trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau juos svarstys Seimas.

"Nesvarbu, kad žmogus atnešė atiduoti, pavyzdžiui, seną mobilųjį telefoną, o parduotuvė telefonais neprekiauja, ji vis tiek privalės priimti iš žmogaus tą telefoną", – sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus.

Jei Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektui pritars Ministrų kabinetas ir Seimas, nuo 2018 m. daugiau kaip 1 tūkst. Lietuvoje veikiančių parduotuvių laukia naujovės.

Surenka jau seniai

Šios naujovės elektroninėmis ir buitinėmis prekėmis prekiaujančių parduotuvių per daug negąsdina. Kalbintų įmonių atstovų teigimu, jau dabar parduotuvės priima daugelį atneštų prietaisų. Dėl šios priežasties įstatymo pakeitimas neturės didelės įtakos nei parduotuvių tinklams, nei jų tiekėjams.

"Minėtieji Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai mūsų įmonės atliekų tvarkymo sistemai didesnės įtakos neturėtų. Savo prekybos vietose mes jau ne pirmus metus priimame tiek stambiąją, tiek smulkiąją buitinę techniką", – sakė Lina Mažeikienė, "TC prekybos", vadovaujančios "TOPO centro" parduotuvių tinklui, atstovė.

Jai pritarė ir "Senukų" komunikacijos projektų vadovė Laima Petraitytė. Ji aiškino, kad jau dabar visose "Senukų" tinklo parduotuvėse yra pastatytos specialios dėžės, į kurias žmonės gali sumesti neveikiančius ar nebenaudojamus smulkius elektroninius prietaisus: virdulius, plaukų džiovintuvus, kompiuterių dalis, taip pat perdegusias elektros lemputes. "Senukuose" taip pat surenkama ir stambi buitinė technika.

"Visus anksčiau minėtus prietaisus "Senukai" surenka vadovaudamiesi teisės aktais ir savo vidaus taisyklėmis. Tai reiškia, jog mes šiuos prietaisus visuomet surenkame nepriklausomai nuo to, ar žmogus ką nors pirko mūsų prekybos centre, ar ne, ir nepriklausomai nuo to, ar tais pačiais prietaisais prekiaujame. Neribojame ir priimamos technikos kiekio. Taigi galimi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai mums ir mūsų pirkėjams įtakos neturės", – tikino L.Petraitytė.

Reikia tik paskambinti

Renata Saulytė, "Maximos" komunikacijos vadovė, taip pat tvirtino, kad įstatymo pakeitimai, jei jie ir bus priimti, didesnės įtakos nepadarys, nes įmonė seniau vykdė ir tebevykdo elektroninių atliekų surinkimą.

Be to, ji atkreipė dėmesį, kad didžiuosiuose prekybos centruose, kuriems būtų taikomas įstatymo pakeitimas, elektroninių ir buitinių prekių asortimentas gana didelis.

"Todėl pastaruoju metu iš klientų surinkdavome gana daug buitinės technikos. Tam yra, iš tikrųjų, jau sukurta visa sistema. Klientas gali parduotuvėje atiduoti prietaisus. Arba gali kreiptis į EPA asociaciją, kurios nariai mes esame. Tiesiog paskambinti nemokai ir tiek stambesnė, tiek smulkesnė buitinė technika bus priimta", – aiškino R.Saulytė.

2013 m., Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, užregistruoti 1189 elektroninių ir buitinių prekių gamintojai bei importuotojai.

Statistikos departamento skaičiavimais, Lietuvoje 2011 m. pabaigoje buvo 1148 mažmeninės prekybos parduotuvės, kurios prekiauja elektronine ir buitine technika ir kurių plotas viršija 400 kvadratinių metrų.