Likus vos porai dienų iki euro įvedimo, ekspertai dar kartą atsako į gyventojams rūpimus klausimus: iš bankomato bus galima išsiimti penkių eurų kupiūrą, litais galėsite atsiskaitinėti iki sausio vidurio, parduotuvių nereikėtų naudoti kaip pinigų keitimo vietų. Kasininkės netgi turi teisę atsisakyti priimti pinigus, jei žmogus atsiskaito daugiau kaip 50-čia monetų.

„Yra apribojimas: vienu metu atsiskaityti galima 50-čia monetų. Nesvarbu, ar tai bus po vieną centą, ar po penkis litus, bet 50 monetų. Jei turite atsinešę trijų litrų stiklainį, pilną monetų, tai tada vėl stojate į eilės galą ir vėl atsiskaitote po 50 monetų“, – juokaudamas aiškina Finansų ministerijos atstovas Giedrius Šniukas.

Lietuvos banko atstovas: taupyklės keliaus į bankus

G. Šniukas primena, kad litais atsiskaityti bus galima ir 2015 m. Tai bus galima padaryti iki sausio 15 d. 23:59 val. Jis atkreipia dėmesį, kad grąža bus atiduodama eurais.

„Vienas iš patarimų – atsiskaityti kortele. Galimi tokie atvejai, kad, stovint eilėje, pirkėjas už prekes sumą paduos ir litais, ir eurais. Pardavėjui reikės susigaudyti. Įsivaizduokite, kiek pailgės eilės“, – sako G. Šniukas, pridėdamas, kad gyventojai jau vadovaujasi patarimais ir grynųjų pinigų savo piniginėse turi vis mažiau.

Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius taip pat pakartoja, kad bankų sąskaitose esantys litai nuo sausio 1 d. bus automatiškai paversti eurais. Todėl gyventojams tuo rūpintis nereikia.

Anot jo, santaupų grynaisiais pinigais turintys žmonės taip pat neturėtų per daug sukti galvos. Litus į eurus bus galima išsikeisti Lietuvos banke, komercinių bankų, Lietuvos pašto ir kredito unijų padaliniuose. Tai bus daroma nemokamai. Be to, keitimo vietose į eurus bus galima keisti bet kokio nominalo lito banknotus ar monetas. Lietuvos banke litus į eurus bus galima išsikeisti neribotą laiką. Paslauga vėliau nebus apmokestinta.

„Šį laikotarpį vadiname taupyklių dužimo metu. Taupyklės keliaus į komercinius bankus. Pirmosiomis dienomis siūlytume neskubėti dėl susidarysiančių eilių. Bankai pagal įstatymą yra įpareigoti nemokamai keisti ir litų monetas, ir banknotus“, – tvirtina G. Simonavičius.

Be to, litus į banko sąskaitą galima paprasčiausiai įnešti, naudojantis bankomatais, priimančiais grynuosius pinigus. Tai bus galima padaryti per dvi arba tris pirmąsias naujų metų savaites. Tikslesnę tvarką numato pats bankas.

Jei keisite dideles sumas, bus perspėtos institucijos

Ekspertas perspėja, kad grynaisiais pinigais dideles sumas saugantys žmonės neturėtų nustebti, jei bandant juos išsikeisti į eurus ar įnešti į sąskaitą, banko darbuotojas paprašys asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Apie itin dideles keičiamų ar į sąskaitą įnešamų pinigų sumas bankas turi teisę informuoti valstybės institucijas.

„Jeigu ateinate su didele suma (tai gali būti 10 tūkst. litų ar net mažiau; bankai sumas nustato vidaus tvarka), banke jūsų gali paprašyti asmens dokumento. Apie didesnę sumą, kuri atitinka, pavyzdžiui, 15 tūkst. litų, jau pranešama tarnyboms. Tai daroma ir dabar“, – aiškina G. Simonavičius.

Anot G. Šniuko, į eurus norimų pakeisti litų suma nėra ribojama. Tai reiškia, kad bankas turės iškeisti visus kliento atneštus pinigus, tačiau jis perspėja, kad norintieji iškeisti didesnę sumą iš anksto turėtų perspėti banką.

„Jeigu keičiate didesnę negu 15 tūkst. litų sumą, tai banką tiesiog reikia įspėti, ypač regionuose, kad jie turėtų tuo metu grynųjų pinigų. Kiti apribojimai yra susiję su pinigų plovimo prevencija. Jeigu atnešite 0,5 mln., tai tikrai apie tai sužinos tam tikros tarnybos, kurios turi tokią teisę“, – sako Finansų ministerijos atstovas.

Jam antrindamas G. Simonavičius priduria, kad, keičiant pinigus pašte, vienos operacijos metu suma negalės viršyti 1 tūkst. eurų. Todėl klientams gali tekti atlikti kelias operacijas, jei jie norės išsikeisti didesnę sumą.

Galima bus išsiimti ir penkių eurų banknotą

Šiuo metu mažiausia bankomatuose galima išgryninti suma – 20 litų. Po Naujųjų metų, anot pašnekovų, šią sumą pakeis penki eurai. Toks sprendimas, pasak G. Simonavičiaus, buvo priimtas matant mažesnių kupiūrų poreikį.

„Jeigu kalbėtume apie kiekius, tai iš viso pirmo paskirstymo, kuris išvežtas bankams, beveik 45 proc. bus penkių eurų banknotai. Antras pagal populiarumą – dešimties eurų banknotas. Jis sudaro 27 proc. paskirstytų banknotų. Didieji bankai yra numatę galimybę penkių eurų banknotą išsiimti iš bankomato. Dėl to problemų tikrai neturėtų kilti“, – tikina G. Simonavičius.

Problemų gali kilti nebent tuomet, jei sugalvosite turimomis monetomis atsikratyti ne keitimo vietose, o parduotuvėje. G. Šniukas perspėja, kad klientą aptarnaujantis asmuo turi teisę atsisakyti priimti didelį kiekį monetų.
„Yra apribojimas: vienu metu atsiskaityti galima 50-čia monetų. Nesvarbu, ar tai bus po vieną centą, ar po penkis litus, bet 50 monetų. Jei turite atsinešę trijų litrų stiklainį, pilną monetų, tai tada vėl stojate į eilės galą ir vėl atsiskaitote po 50 monetų“, – juokaudamas aiškina G. Šniukas.

Lietuviškų centų monetos taps skulptūra

Atsisakyti priimti monetų kasininkas ar kitas aptarnaujantis žmogus neturi teisės, jei klientas pateikia kitų euro zonos šalių monetas. Anot G. Simonavičiaus, tiek euro banknotai, tiek euro monetos, nepaisant to, kad jos iš skirtingų šalių, yra legali, teisėta atsiskaitymo priemonė, todėl turi būti priimta.

„Kaip euro monetomis su lietuvišku Vyčiu bus galima atsiskaityti Graikijoje, Ispanijoje ir kitur, taip ir latviškais, airiškais ar kitais pinigėliais bus galima atsiskaityti Lietuvoje“, – sako pašnekovas.

Svarstote, kur po euro įvedimo atsidurs litai? G. Simonavičiaus teigimu, jie liks mūsų piniginėse arba bus sunaikinti, kaip daryta iki šiol. „Jau dabar matome, kad dalis litų liks gyventojų kišenėse kaip prisiminimas, suvenyras. Kiti keliaus į Lietuvos banką ir ten, kaip ir dabar susidėvėję banknotai, tiesiog bus naikinami. Kada nors bus naikinami susidėvėję eurai. Atsakymas toks paprastas“, – pripažįsta pašnekovas.

Jis priduria, kad yra kilusi graži idėja iš lietuviškų centų monetų padaryti skulptūrą lito tėvui, vienam pirmųjų bankininkų – Vladui Jurgučiui. G. Simonavičiaus nuomone, tai būtų savotiškas istorinis skolos atidavimas.