"Pastatų renovacija - tai tema, kuria Lietuvoje diskutuojama dažniausiai. Ji susijusi su žmonių gerove, ir tam turime skirti daug dėmesio. Valstybė formuoja energetikos politiką, bet visi turi teisę reikšti nuomonę, kaip norime gyventi. 

Lietuvos energetika turi būti nepriklausoma, visi turime išmokti gyventi taupiai, ir vienas iš būdų tai pasiekti - modernizuoti pastatus", - vakar vykusioje  konferencijoje "Pastatų modernizavimas - dabartis ir ateitis" sakė VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

Vilniaus Gedimino technikos universitete į vieną didžiausių šiais metais Lietuvoje vykusių renginių, skirtų pastatų atnaujinimui diskutuoti susirinko valdžios atstovai, mokslininkai, statybų ekspertai bei modernizacija suinteresuoti pastatų savininkai.

Mokslininkas ir Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius visus susirinkusiuosius paragino ieškoti bendrų sprendimų ir veikti išvien. Anot jo, pastatai - brangiausias ir reikalingiausias turtas žmonėms, tačiau jų modernizavimas nevyksta savaime, tam reikia pastangų ir susitelkimo.

Seimo ir Vyriausybės prioritetas

"Daugiabučių namų renovavimas - vienas šios kadencijos Seimo ir dabartinės Vyriausybės prioritetų", - pabrėžė LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas. Pasak jo, milžinišką procesą suvaldyti nelengva, tačiau valdžios institucijos siekia paspartinti sprendimų priėmimą, kurie paskatintų žmones dalyvauti. Nes renovacija - būtinybė.

Deja, kartais dėl įvairių institucijų kaltės procesas neretai išsitęsia (vieno namo renovavimas trunka vidutiniškai 1,3 metų, bet renovavimo darbai vyksta tik apie pusę metų, o likusį laiką užima dokumentų tvarkymas), ir antrojo renovavimo etapo dalyviai jau nuogąstauja, ar dar gaus maksimalią 40 proc. paramą, nes nuo 2015 m. spalio 1 d. valstybės indėlis mažės.

"Negalima palikti žmonių nežinomybėj, ir tai artimiausias uždavinys, kurį turėsime spręsti, - pabrėžė A. Dudėnas. - Pradėtas procesas teigiamas, tad kreipiuosi į statytojus ir gamintojus, kad ta renovacija būtų ilgalaikė ir nenuviltų".

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė priminė, kad ambicinga Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa startavo 2004 m., buvo užsibrėžta sutaupyti ne mažiau kaip 30 proc. energijos. Bet programa įgavo pagreitį tik 2013 m., kai buvo pakeista teisinė aplinka ir į procesą aktyviai įsijungė savivaldybės.

"Ignalina, Druskininkai, Molėtai, Kelmė ir kitos savivaldybės - tai sėkmingi pavyzdžiai, rodantys, kad galima pasiekti gerų rezultatų, jei visi dirbsime. O pasitikdami 2014-2020 m. etapą galime pasidžiaugti, kad jau turime sukurtą pagrindą: sukauptą patirtį, gyventojų pasitikėjimą ir parengtas priemones. Dabar svarbiausia - plėtoti visuminį, tai yra miestų kvartalų, miestelių, o ne atskirų pastatų atnaujinimą. Gera žinia - 23 savivaldybės pradeda rengti integruotų teritorijų programas", - sakė E. Radavičienė. 

Statybų sektorius pribrendęs pokyčiams

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas patvirtino, kad daugiabučių renovavimo ir aplinkos gražinimo procese vyksta darnus dialogas ir atsižvelgiama į iškeliamas problemas. Jis įvardijo ir didžiausią šių dienų problemą - tai rangovų, darbus atliekančių įmonių trūkumas ir per žemas kainų lygis. Konkursai pakartotinai skelbiami kelis kartus, gyventojai norom nenorom klaidinami dėl kainos, ir tai kelia jų teisėtą nepasitenkinimą. 

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pastebėjo, kad į konferenciją susirinko tie, kuriems rūpi pokyčiai. Pasak jo, norint planuoti norimus pokyčius ir norimais tempais, reikia turėti savo šalies darbo išteklių registrą, nedelsiant susikurti ir darbuotojų atrankos kriterijų katalogą.

Statybos sektoriuje, kur šiemet dirba apie 70 tūkstančių žmonių, o statybos įmonės sudaro 6,7 proc. visų Lietuvos įmonių, pokyčiai jau pribrendę. "Ar įsivaizduojate, kaip pasikeistų renovacijos ir visi statybų procesai, jei dokumentai būtų pildomi elektroniniu formatu ir būtų prieinami visiems proceso dalyviams? - retoriškai klausė statybininkų asociacijos vadovas. - Tas pats ir dėl viešųjų pirkimų pasiūlymų: jei jie būtų pateikiami vienodu elektroniniu formatu, būtų galima juos susisteminti ir tik tuomet paaiškėtų, kokia yra tikroji renovacijos kaina".

Kilstels BVP

Už daugiabučių namų atnaujinimo programos administravimą ir valstybės paramos teikimą nuo 2013 m. yra atsakinga Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). "Šiuo metu pradėti apie 700 daugiabučių atnaujinimo darbai. Planuojama, jog 300 iš jų bus visiškai užbaigti dar šiais metais.

Nors per beveik dešimt Programos gyvavimo metų Lietuvoje atnaujinta vos 500 daugiabučių", - pabrėžė BETA direktoriaus pavaduotoja Ginta Tautkutė. Pasak jos, didžiausią įtaką renovacijos proveržiui turėjo praėjusių metų pradžioje pasiūlytas naujasis renovacijos modelis, pagal kurį į modernizacijos procesus buvo įtrauktos šalies savivaldybės. Net 75 proc. šiuo metu renovuojamų daugiabučių sudaro pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas įgyvendinami projektai.

Finansų ekspertų vertinimu, renovacijos darbai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet ir kitąmet kilstels maždaug po 0,3 procento. Siekiant, kad energinio efektyvumo didinimo programos apimtų ne tik pavienių daugiabučių ar viešosios paskirties pastatų atnaujinimą, o ir kvartalų, jų aplinkos, taip pat infrastruktūros objektų atnaujinimą, planuojama apjungus Vidaus reikalų, Aplinkos ir Energetikos ministerijų turimas programas bei finansinius instrumentus įgyvendinti kvartalų, jų aplinkos atnaujinimą.

Modernizavimo iššūkiai

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J. Antanaitis apžvelgė daugiabučių namų modernizacijos rezultatus, gyventojų lūkesčius ir pabrėžė, kad bet koks procesas vyksta gerai, kai jis tinka visiems.

Pasak jo, daugiabučių modernizavimo procesą apsunkina tai, kad pastatų administratoriai labai skirtingi. Praktika rodo, kad sėkmingiausiai renovuojami pastatai, kuriuos administruoja savivaldybių įmonės. Todėl kvartalų renovacijai reiktų, jog visus pastatus administruotų vienas administratorius. O renovacijos planai dideli - iki 2020 metų bus renovuoti ir atnaujinti daugiau nei 27 000 namų, ir jų energijos sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 30 proc., taigi, vien todėl Lietuvai reikės 300 mln. m3 dujų mažiau.

Pastatų modernizaciją urbanistinės plėtros iššūkių fone aptarė Lietuvos architektų sąjungos atstovas Mindaugas Pakalnis. Pasak jo, vien padidinę pastatų šiluminę varžą miestų gyventojų problemų neišspręsime. "Kodėl žmonės nenoriai kuriasi tam tikruose miesto rajonuose? Todėl, kad jų aplinka, urbanistinė struktūra nedraugiška", - akcentavo architektas urbanistas ir siūlė perimti labiau šioje srityje pažengusių šalių patirtį ir pastatus pritaikyt pasikeitusiems poreikiams: didinti vidines erdves, pastatus praplėsti terasomis, iš esmės individualizuoti architektūrinius sprendimus.

Tvari statyba - taupesnė ir patrauklesnė

Pastatų modernizavimo ir tvarios statybos patirtimi dalijosi konferencijos svečias iš Vokietijos, pasaulinio koncerno BASF atstovas K. H. Schmitzas. "Tvarumas apima daugelį aspektų - ekologinį, ekonominį, socialinį, funkcinį ir kt., tad planuojant modernius pastatus tai turi būti svarbiausias akcentas", -  pabrėžė svečias.

Puikią gyvenimo ir ekonominį tokio modernizavimo naudingumą koncernas BASF įrodė atgaivinęs Bruncko gyvenamąjį kvartalą Vokietijoje, šalia savo gamyklos Liudvigshafeno mieste. Šio kvartalo pastatai, po karo atstatyti pagal pirminės statybos (1930 m.) planą, buvo energiškai neefektyvūs, nepatrauklūs gyventi. 1996 m. buvo parengta koncepcija gyvenamajai aplinkai pertvarkyti sutelkiant dėmesį į ekologiją bei energinį efektyvumą.

"1998 m. rinkai buvo pasiūlytas naujas produktas - pilkasis polistireninis putplastis "neoporas", pasižymintis didesniu tankiu ir geresnėmis izoliacinėmis šilumos ypatybėmis. Būtent "neoporas" naudotas atnaujinant pastatus Bruncko gyvenamajame rajone",- sakė BASF atstovas. 

Apklausa parodė, kad 80 proc. gyventojų atnaujintuose namuose jaučiasi labai komfortiškai, o ekonominis rajono atnaujinimo naudingumas neabejotinas: apskaičiuota, kad šilumos suvartojimas sumažėjo 6 kartus ir per metus sutaupoma 378 tūkst. litrų kuro.

Pastatų gerinimas

"Man pačiam mūsų visų siekį geriausiai atspindi pastatų gerinimo sąvoka", -  konferencijoje teigė dr. Česlovas Ignatavičius.

Jo nuomone, norint šeimininkiškai tvarkytis, būtina turėti generalinį pastatų ir kvartalų pertvarkymo planą, kad nebūtų modernizuojami atsitiktiniai pastatai  pagal atsitiktinius projektus. Renovacijai reikia daug žinių ir visų pastangų, kad būtų išvengta klaidų, kurių daugiausia ir pasitaikė pradžioje, dėl patirties ir žinių stokos.

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas džiaugėsi, kad dabar pastatų modernizavimo kokybė gerėja ir kad Lietuvoje jau yra puikių sektinų projektų pavyzdžiui, Druskininkai demonstruoja ne prastesnį šeimininkišką požiūrį nei Vokietijos statytojai. Dr. Č. Ignatavičius konferenciją užbaigė raginimu būti sąmoningais ir gerinti namus, miestus bei visą šalį.