„Ši žiema bus kritinė – tiek kiaušinius, tiek paukštieną gaminančios šalies įmonės nebegalės sumokėti dešimt kartų pabrangusių dujų ir tris kartus – elektros sąskaitų, o nutraukti gamybą neįmanoma dėl milijonų gyvų paukščių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė Paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.

„Be valstybės įsikišimo paukštininkystė Lietuvoje gali nebesulauki kitų metų pabaigos“, – pridūrė jis.    

Asociacijos teigimu, nepaisant tokios, daugiausia išorinių veiksnių nulemtos situacijos, paukštininkai neturi jokio palaikymo iš Žemės ūkio ministerijos.

„Ministerijos planuose paukštininkystė neegzistuoja: patvirtintame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane iš 2023-2027 metais skirtų 4,3 mlrd. eurų paukštininkystės sektoriui yra skirtas apvalus nulis“, – teigė G. Kauzonas.

„Remiame sraigių auginimą, tačiau nerandame nė vieno euro pagelbėti paklausiausio šalyje mėsos produkto – paukštienos gamintojams“, – spaudos konferencijoje sakė Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas.

Anot jo, paukštynai palikti paraštėse – jiems siunčiamos tik Europos Sąjungos direktyvos dėl gyvūnų gerovės, pavyzdžiui atsisakyti narvuose laikomų dedeklių, o kaip jas įgyvendinti nenuskriaudžiant nei vartotojų, nei sužlugdant verslo, nepaaiškinama. 

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Pavyzdžiui, vidutinio ir stambaus dydžio paukštynams nenumatytos jokios paramos programos įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius. Negano to, siekiant įsirengti saulės baterijas savo sąskaita neišduodamos prisijungimo sąlygos, aiškinant, kad Lietuvoje yra pasiekta 2GW alternatyvių energijos šaltinių riba“, – sakė D. Gudačiauskas.

Anot jo, Vilniaus paukštynas liko vienintelė įmonė šalyje, galinti aprūpinti Lietuvą paukštiena, tačiau jau metų pabaigoje įmonė patirs likvidumo problemų.

„Jau esame ant ribos, kad ir paukštienos Lietuvoje nebepasigaminsime“, – sakė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius. 

Ši žiema bus kritinė – tiek kiaušinius, tiek paukštieną gaminančios šalies įmonės nebegalės sumokėti dešimt kartų pabrangusių dujų ir tris kartus – elektros sąskaitų, o nutraukti gamybą neįmanoma dėl milijonų gyvų paukščių.

Paukštininkų atstovai teigė, kad Žemės ūkio ministerija dėl karo Ukrainoje bei augant energetikos kainoms neturi jokio plano, kaip padėti šiam verslui – aiškinama, kad subsidijų paukštininkystei nebus, nors Europos Komisija tokias subsidijas nukentėjusiems nuo energetinio karo leido teikti dar kovo pabaigoje.

Jų teigimu, ŽŪM taip pat atsisako įtraukti paukštininkystę į ekoschemas, kurios garantuotų ūkininkų rėmimą, jei jie atitinka gyvūnų gerovės ir paukštienos kokybės reikalavimus, be to, ministerija nepalaiko vietinių gamintojų, norinčių populiarinti Lietuvoje užaugintus produktus.

Asociacijos teigimu, prašoma valstybės parama už broilerio kilogramą būtų 8-9 centai, už kiaušinį – 0,9 cento, nes kiaušinių augintojai spaudžiami pereiti prie vištų laikymo ant kraigo ir visam sektoriui tam reikėtų virš 60 mln. eurų, tuo tarpu broilerių auginimui pakaktų apie 3 mln. eurų per metus.

Balandį skelbta, kad dėl karo Ukrainoje pabrangus pašarams, viščiukų broilerių ir dedeklių laikytojams skirta 3,8 mln. eurų paramos, be to, Europos Komisija tuomet patvirtino dar 2 mln. eurų paramą broilerių augintojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos. Kovą Vyriausybė paukštininkystės įmonėms nutarė skirti 7,9 mln. eurų,

Asociacija nurodo, kad sektorius per metus pagamina 880 mln. kiaušinių ir per 120 tūkst. tonų paukštienos, jo įmonėse dirba virš 3 tūkst. darbuotojų.