Be to, nors kai kurios ne Europos Sąjungos (ES) šalys jau sausio pirmomis dienomis pritaikė Lenkijai draudimą importuoti gyvus naminius paukščius, kiaušinius ir šviežią paukštieną (įskaitant šaldytą) iš visos šalies, Lietuva to padaryti negali – tai turėtų būti visos ES sprendimas. Tad nerimauta, kad lenkiškos produkcijos perteklius netrukus užplūs Lietuvą ir kitas Baltijos šalis – būtent lenkai lyderiauja tarp nesaugios paukštienos gamintojų.

Nerimauja, kad virusas pasieks Lietuvą

Nuo gruodžio 30 dienos kaimyninėje šalyje iš viso užregistruota dešimt paukščių gripo protrūkių. Lenkijoje užfiksuotas didelio patogeniškumo (H5N8) paukščių gripo tipas, dėl kurio sunaikinta dešimtys tūkstančių paukščių.

Nerimaujame, nes ne nuo mūsų vienų priklauso tai, ar pavyks apsisaugoti nuo kaimyninėje šalyje siaučiančio paukščių gripo.

„Dedame visas pastangas, kad paukščių gripas nepasiektų mūsų. Dar labiau sustiprinome biosaugą, komunikuojame su darbuotojais apie galimą pavojų ir priemones, kurios padėtų jo išvengti, įspėjame, kad vengtų sąlyčio su laukiniais paukščiais, būtų atidūs ir pareigingi biosaugos klausimais. Šiuo atveju gelbėja tai, kad Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai patys kontroliuoja kiekvieną gamybos procesą nuo pašaro gamybos auginamiems paukščiams iki galutinio produkto pateikimo vartotojui. Tad žinome, kas, kur, kada ir kaip vykdoma. Sustiprinome priežiūrą kiekviename procese, visgi nerimaujame, nes ne nuo mūsų vienų priklauso tai, ar pavyks apsisaugoti nuo kaimyninėje šalyje siaučiančio paukščių gripo“, – sako „KG Group“ Paukštininkystės verslo, kuriam priklauso Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, vykdantysis direktorius Darius Gudačiauskas.

„Sugriežtinome tiek fizinę, tiek dokumentinę į Lietuvą įvežamų paukštienos siuntų kontrolę, inspektoriai tikrina visas įvežamas siuntas. Šiuo metu svarstome paankstinti reikalavimą Lietuvos ūkininkams naminius paukščius laikyti uždarose patalpose ir neišleisti į lauką arba išleisti tik į specialiai įrengtas lauko aikšteles, kad negalėtų turėti tiesioginių kontaktų su laukiniais paukščiais. Paprastai šis reikalavimas būdavo įvedamas nuo kovo 1 d. ir nuo rugsėjo–spalio, prasidedant laukinių paukščių migracijai ir didėjant pavojui virusui patekti į Lietuvą“, – susitikimo metu informavo VMVT direktorius Darius Remeika.

Lenkijoje nustatyta apsaugos ir priežiūros zona – per menka?

Lenkijos atsakingų tarnybų specialistai aplink ūkius, kuriuose užfiksuotas paukščių gripas, nustatė 3 km spindulio apsaugos ir 10 km priežiūros zonas, kuriose visi naminiai paukščiai turi būti laikomi uždaryti tvartuose, uždrausta įvežti ar išvežti paukščius ir jų produktus. Visgi paukštininkystės atstovai kėlė klausimą, ar numatyta zona yra pakankama, kad tikrai užkirstų kelią viruso plitimui.

Ar galime būti ramūs, kad jų nepasiekė užkratas ir ten pagaminta ir į Lietuvą atvežta paukštiena yra visiškai saugi ir su jos importavimu nebus perduotas paukščių gripas?

„Paukštienos produktų gamybos procesas vyksta didesniu spinduliu nei kad 10 km zona. Gamybos grandinė gali vykti mažiausiai 200 km atstumu. Tai ne tik paukščių auginimas, bet ir kiaušinių inkubavimas, pašaro gamyba ir pristatymas, produkcijos gamyba bei jos pervežimas ir kt. Į skerdyklas paukščiai gali būti atvežami iš įvairių šalies vietų. Maždaug tokiu atstumu nuo gripo židinių veikia Lenkijos didžiausi paukštienos perdirbimo gamyklos „Animex“ ir „Wipasz“, kuriose pagaminta produkcija atkeliauja ir į Lietuvos prekybos tinklus, turgus ir kitas prekyvietes. Ar galime būti ramūs, kad jų nepasiekė užkratas ir ten pagaminta ir į Lietuvą atvežta paukštiena yra visiškai saugi ir su jos importavimu nebus perduotas paukščių gripas?“, – nerimavo paukštininkystės atstovai.

Nors VMVT atstovai ramino, kad tokiu atstumu virusas negalėjo pasiekti gamyklų, VMVT direktorius D. Remeika pažymėjo, kad klausimas dėl zonos išplėtimo bus sprendžiamas Europos Komisijoje.

Laukia lenkiškos produkcijos antplūdis?

Lenkijoje plintant paukščių gripui, sausio 3 dieną Pietų Afrikos Respublika (PAR) pritaikė Lenkijai draudimą importuoti į PAR gyvus naminius paukščius, kiaušinius ir šviežią paukštieną (įskaitant ir šaldytą). Tokį pat draudimą Lenkijai jau pritaikė ir Honkongas bei Ukraina.

LPA atstovai neslėpė savo nerimo dėl to, kad užsidarius šioms rinkoms, ten vežti lenkiški paukštienos produktai užplūs Lietuvą. „Esame tarp šalių, kur lenkai „nusimetinėja“ pagamintų paukštienos produktų perteklių. Lenkiškos paukštienos suvartojimas Lietuvos rinkoje siekia 46 proc. Visgi šiuo atveju kalbame ne apie tai, kad kone kas antras lietuvis renkasi lenkišką produkciją, o apie tai, kad virusui patekti pas mus iš šios šalies yra ypatingai lengva“, – sako D. Gudačiauskas.

Nepaisant esamos situacijos, Lietuva vienašališkai uždaryti rinkos negali, tai – EK sprendimas.

Kaip susitikimo metu nurodė VMVT atstovai, Lenkija iš tiesų yra daugiausia paukštienos į Lietuvą importuojanti šalis. Lenkiška paukštiena sudaro net 75 proc. paukštienos importo. Neslepiama ir to, kad ši šalis lyderiauja tarp nesaugios vištienos gamintojų. Per 2019 m. VMVT atrinko daugiau kaip 700 iš šios šalies įvežtos šviežios ir šaldytos vištienos mėginių. Vadovaujantis laboratorinių tyrimų rezultatais per minėtą laikotarpį į rinką uždrausta tiekti daugiau kaip 120 tonų nesaugios vištienos. Iš jų net 55 partijose nustatyta mikrobinė tarša įvairių rūšių salmonelėmis.

„Nepaisant esamos situacijos, Lietuva vienašališkai uždaryti rinkos negali, tai – EK sprendimas“ , – susitikimo dalyviams dar kartą priminė VMVT vadovas D. Remeika.