Latvijoje pensijos sumažintos neteisėtai. Tokį sprendimą priėmė šios šalies konstitucinis teismas. Šios naujienos įžiebė viltį ir Lietuvos pensininkams.

Antausis latvių vyriausybei

Pirmadienį Latvijos konstitucinis teismas paskelbė, kad Valdžio Dombrovskio vadovaujamos vyriausybės sprendimas mažinti šalyje pensijas prieštarauja pagrindiniam šios šalies įstatymui – konstitucijai. Pensijos Latvijoje nuo kitų metų turėjo būti mažinamos dešimtadaliu, o dirbantiems pensininkams – net iki 70 proc.

Mažinti pensijas latviai buvo įsipareigoję finansinę pagalbą šaliai teikiančiam Tarptautiniam valiutos fondui. Vis dėlto Latvijos konstitucinis teismas nusprendė, kad parlamento pritarimo negavusi šalies vyriausybė apskritai negalėjo pasirašyti sutarčių su tarptautiniais kreditoriais, o ketindama sumažinti pensijas ir nenustatydama jų kompensavimo tvarkos, ji pažeidė teisėtus šalies piliečių lūkesčius.

"Jau girdėjome ir domimės, – paklaustas apie palankų latvių pensininkams sprendimą kalbėjo Lietuvos pensijų sąjungos "Bočiai" valdybos pirmininkas Petras Ruzga. – Kai paaiškės, kokia bus Latvijos vyriausybės reakcija, žiūrėsime, ką galime padaryti Lietuvoje."

Prašo išaiškinti

Pensijų sumažinimą Latvijos konstitucinis teismas svarstė gavęs 9 tūkst. žmonių prašymą. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) piliečių skundų nenagrinėja, tačiau jis iš Seimo jau gavo prašymą išaiškinti galimybes mažinti atlyginimus, pensijas ir kitas socialines išmokas valstybėje susidarius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai. Artimiausiu metu KT turės išaiškinti, ar pareiga nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo tvarką įpareigoja ją taikyti tik pasibaigus ypatingai padėčiai (ekonominei krizei, gaivalinei nelaimei) ar ir šiai padėčiai esant.

Seimo nariai taip pat prašo išaiškinti ankstesnius KT nutarimus, susijusius su pensijų ir socialinių išmokų mažinimu, taip pat ir tai, ar pensininkai nediskriminuojami, kai pensijos mažinamos esą nesilaikant proporcingumo principo.

"Lauksime KT išaiškinimo ir tuomet svarstysime, ar kreiptis į KT ir dėl šio laikinojo įstatymo atitikties pagrindiniam šalies įstatymui", – dienraščiui yra sakęs socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Premjeras prisižadėti nenori

Apkarpytas pensijas ir kitas socialines išmokas Lietuvoje planuojama mokėti dvejus metus – nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. pabaigos. Seimas žada sumažintas išmokas kompensuoti, bet tik daliai gyventojų – senatvės ir prarasto nedarbingumo pensijos gavėjams. Iki kitų metų liepos pradžios Vyriausybė įpareigota parengti sumažintų socialinių išmokų kompensavimo tvarką.

Tačiau premjeras A.Kubilius laikosi nuomonės, kad kompensuoti pensijas bus galima tada, kai pasibaigs ekonominė krizė ir tik tuomet, jei tai nedidins valstybės skolos. Jis pridūrė negalintis pažadėti, kad sumažintos pensijos bus kompensuotos po poros metų: "Mes tikimės, kad jau 2012-aisiais tikrai būsime išėję iš krizės, bet aš tikrai negaliu garantuoti, nes to negali pasakyti net jokie Nobelio premijos laureatai", – sakė A.Kubilius.

Pasirašydama laikinąjį įstatymą dėl pensijų mažinimo Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareikalavo, kad Vyriausybė numatytų, kaip jas kompensuoti ateityje.

Valdžia kartą jau nusvilo

Teisininkai teigia, kad aklai lyginti dviejų skirtingų valstybių sprendimų nereikėtų, tačiau taip pat pabrėžia, jog yra aplinkybių, palankių ir Lietuvos pensininkams. Beje, savo tiesą pensininkams kartą jau yra pavykę įrodyti.

Teisės instituto direktorius Petras Ragauskas teigė, kad nagrinėdamas pensijų mažinimo Lietuvoje klausimą šalies KT veikiausiai vertintų du aspektus: kompensavimo mechanizmą ir proporcingumo kriterijus.

"Teisė į pensiją Lietuvoje prilyginama teisei į nuosavybę, kuri yra neliečiama. O įstatyme, kuriuo mažinamos pensijos, apie kompensacijos tvarką kalbama labai abstrakčiai", – aiškino konstitucinės teisės ekspertas.

Be to, anot jo, įstatymams gali prieštarauti ir tai, kad pensijos mažinamos neproporcingai, pavyzdžiui, dirbantiems pensininkams jos gali būti mažinamos net iki 70 proc. "Tokiu atveju pažeidžiamas proporcingumo principas, taip pat atimamos finansinės paskatos dirbti, juo labiau kad vienas toks atvejis Lietuvoje jau buvo, ir jis baigėsi dirbančių pensininkų naudai", – kalbėjo P.Ragauskas.

Prieš septynetą metų KT paskelbė, kad metais anksčiau Seimo priimtas įstatymas dėl pensijų sumažinimo dirbantiems pensininkams buvo neteisėtas, o neišmokėta pensijos dalis turi būti kompensuota.

Kaltinimus atmeta

A.Kubilius dar prieš svarstant projektą Seime įrodinėjo, kad laikinojo įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją. Jis taip pat laikėsi nuomonės, kad KT neįpareigoja vėliau mokėti kompensacijų.

Pasak premjero, krizės laikotarpiu mažinant senatvės pensijas turi būti laikomasi KT suformuluotos doktrinos principų. Pirma, pensijos turi būti mažinamos laikinai, antra, toks mažinimas turi būti taikomas visoms grupėms, trečia, tai turi atitikti proporcingumo principą.

Su A.Kubiliaus argumentais iš dalies linkęs sutikti ir P.Ragauskas, jo teigimu, KT apskritai nedraudžia mažinti pensijų.

"Jeigu žiūrėsime į teismo sprendimą dėl teisėjų atlyginimų, tai būtent sunki ekonominė šalies padėtis yra ta vienintelė aplinkybė, dėl kurios jie gali būti mažinami. Vargu ar pensininkai yra kuo nors ypatingesni už teisėjus, jeigu dėl sunkmečio galima mažinti vieniems, matyt, galima mažinti ir kitiems", – sakė jis, tačiau pridūrė, kad mažinant išmokas neturi būti pažeisti teisėti žmonių lūkesčiai, t. y. numatyta kompensacija, laikomasi proporcingumo principo.

Ragina ieškoti alternatyvų

Pensininkų atstovai teigė suprantantys, kad mažinti pensijas nusprendusi Vyriausybė veikiausiai neturi kito pasirinkimo, tačiau galėtų ieškoti kitų būdų, kaip padėti sunkiai besiverčiantiems vyresnio amžiaus šalies gyventojams.

"Ką mes galime padaryti? Teko bendrauti ir su premjeru, ir su Prezidente, jie sako, kad jeigu pensijos nebus mažinamos, tai jos kitąmet gali vėluoti vieną du mėnesius. Tai galbūt ne taip blogai yra gauti mažesnes pensijas negu kelis mėnesius gyventi apskritai be pinigų", – svarstė "Bočių" vadovas P.Ruzga.

Pašnekovas pridūrė, kad pensininkų atstovai ketina tartis su Vyriausybe, kaip kitąmet pensininkams būtų galima sumažinti išaugusių elektros ir kitų kainų poveikį, kokių kitų priemonių imtis, kad sumažėjusios pensijos kuo mažiau paveiktų žmonių gyvenimą.

Sumažinus pensijas ir kitas socialines išmokas, "Sodra" planuoja kasmet sutaupyti apie 1,3 mlrd. litų.

Dirbantys pensininkai sulaukė užtarimo

KT 2002 m. lapkritį paskelbė, kad Seimo priimtas įstatymas, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbantiems pensininkams buvo sumažintos senatvės pensijos ir palikta tik pagrindinė šios pensijos dalis, prieštarauja Konstitucijai. KT konstatavo, kad asmuo, kuriam paskirta ir mokama pensija, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį ši teisė turi būti saugoma ir ginama. Priešingu atveju būtų pažeista asmens teisė į nuosavybę, pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Paskelbus tokį sprendimą Seimui teko taisyti klaidą ir kompensuoti dirbusiems pensininkams prarastas pajamas. Apie 500 mln. litų turėjo būti grąžinta iki 2010 m. pabaigos, tačiau Seimas šį terminą dar pratęsė dvejiems metams. Taip tikimasi sutaupyta apie 269 mln. litų, ir šios lėšos būtų panaudotos einamosioms "Sodros" išmokoms mokėti.

Būsimi pensininkai kreipėsi į teismus

KT teismas taip pat nagrinės, ar valdžios sprendimas sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai. KT priėmė prašymą ištirti, ar teisės aktai, kuriais įmoka į pensijų fondus 2009 ir 2010 m. buvo sumažinta nuo 5,5 iki 3 proc., o vėliau – nuo liepos 1-osios – iki 2 proc., atitinka Konstituciją. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, jis nagrinėja kelių fizinių asmenų skundus dėl sumažintos įmokos.

Šiuo metu Lietuvoje papildomą pensijos dalį kaupia beveik milijonas dirbančių žmonių. Jeigu KT paskelbtų, kad tokia tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, "Sodra" patektų į dar sunkesnę padėtį – vien nuo liepos 1-osios sumažinus kaupiamosios įmokos tarifą iki 2 proc., papildomai "Sodros" biudžete 2009 m. sutaupyta apie 99,2 mln. litų, 2010 m. bus sutaupyta 194,3 mln. litų.