- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės negu Lietuvoje. Tai lemia kelios priežastys: stabili kaupimo sistema, pensijos kaupimo paslaugų kokybė, aktyvus įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Solidariai kaupia ir darbuotojai, ir valstybė, ir darbdaviai.
„Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų. Tai skatina mus atidžiau panagrinėti Švedijos atvejį ir paanalizuoti, ką Lietuvoje galėtume daryti geriau“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
Per pastaruosius dvylika metų Lietuvoje su pensijų fondais susiję teisės aktai buvo keisti 24 kartus. Švedijoje paskutinė pensijų reforma vyko 2000 metais, o priimtus sprendimus įgyvendinti buvo ruošiamasi kelerius metus – dirbo suburta darbo grupė, o priimti sprendimai įsigaliojo tik po poros metų nuo jų priėmimo datos.
Švedijoje pasiekta, kad per 90 proc. darbuotojų turi pensijų kaupimo planus, pagal kuriuos darbdaviai prisideda kaupiant darbuotojų pensijai, nors valstybė jų neįpareigoja to daryti. Lietuvoje taip daro tik apie 10 proc. juridinių asmenų. „Darbdaviai, padedantys savo darbuotojams kaupti pensijai, yra socialiai atsakingi ir rūpinasi oria savo darbuotojų senatve. Jie gali tikėtis didesnio darbuotojų lojalumo, o tai ypač svarbu šiandien, kai darbuotojų kaita tikrai didelė“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė. „SEB gyvybės draudimo“ užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad net 88 proc. darbuotojų būtų lojalesni bendrovei, jei darbdavys padėtų kaupti pensijai.
Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, nors vis dar smarkiai atsiliekame nuo Švedijos, Lietuvoje darbuotojų naudai kaupiančių darbdavių skaičius sparčiai didėja. Per pastaruosius metus vien „SEB gyvybės draudime“ kaupiančių padaugėjo 40 proc., kai prieš dvejus metus jų daugėjo tik 13 procentų. „Net ir nedidelis darbdavio indėlis į darbuotojo pensiją yra labai svarbus, nes gali padėti gana smarkiai pakeisti asmens finansinę padėtį senatvėje“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė. „SEB gyvybės draudimo“ duomenimis, 2017 metais darbdaviai darbuotojų pensijai kaupti kas mėnesį skyrė vidutiniškai po 68 eurus.
Pensijų kaupimo paslaugų kokybė Švedijoje taip pat padėjo užtikrinti 75 proc. dirbančiųjų buvusio darbo užmokesčio pensijas. „Labai svarbu, kad pensijai kaupiantys fondai galėtų investuoti ilgam laikotarpiui ir galėtų subalansuoti riziką“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Šiuo metu Lietuvoje per 1,27 mln. asmenų kaupia antros pakopos pensijų fonduose, o 118,4 tūkst. dirbančiųjų planuoja gauti tik „Sodros“ mokamą pensiją. Tik 354 tūkst. žmonių Lietuvoje papildomai kaupia patys savarankiškai trečios pakopos pensijų fonduose, naudodamiesi gyvybės draudimo paslaugomis arba jiems kaupia darbdaviai.
„Lietuvoje galime kaip Švedijoje pasiekti, kad žmogui išėjus į pensiją jo pajamos išliktų panašios arba sumažėtų nedaug. Taip atsitiks, jei išlaikysime pensijų sistemos stabilumą, dirbantieji savarankiškai prisidės kaupdami savo ateities pensijai ir tą patį darys jų darbdaviai“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Auga Group“ grynieji nuostoliai pernai augo daugiau nei 3 kartus iki 18,5 mln. eurų1
Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologiško maisto gamybos grupių „Auga Group“ pernai patyrė 18,45 mln. eurų grynųjų nuostolių – 3,4 karto daugiau nei 2...
-
„Novaturas“ dividendų siūlo nemokėti1
Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“, 2023 metais uždirbęs 1,75 mln. eurų grynojo pelno, už praėjusius metus siūlo dividendų nemokėti. ...
-
Šiaulių bankas nuo ketvirtadienio platins iki 25 mln. eurų obligacijų emisiją1
Šiaulių bankas ketvirtadienį pradeda platinti iki 25 mln. eurų vertės viešą antro lygio subordinuotųjų obligacijų emisiją, antradienį pranešė bankas. ...
-
„Neo Finance“ pajamos pirmą ketvirtį didėjo 46 proc. iki 1,5 mln. eurų
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 1,48 mln. eurų pajamų – 46 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. ...
-
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą
„Moody‘s“ pagerino „Luminor“ banko reitingą – banko ilgalaikės privilegijuotos turtu neužtikrintos skolos reitingas padidintas nuo Baa1 iki A3, o ilgalaikių indėlių reitingas – nuo A3 iki A2. ...
-
Vilniaus savivaldybė: Nacionalinio stadiono projektas gali pigti 25 tūkst. eurų9
Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu projektas miestui ir valstybei gali pigti 25 tūkst. eurų – iki 157,23 mln. eurų, tačiau būsimas koncesininkas atsisakytų anksčiau s...
-
Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis3
Prie Prezidentūros vyksta protestas dėl „Rail Baltica“ geležinkelio vėžių statybos. Į sostinę atvykę Panevėžio rajono gyventojai piktinasi, kad buldozerių bus nugriautos bent dvi dešimtys gyvenamųjų namų. Gali nukentėti ir ku...
-
Ekspertė apie gyvenimą nuo algos iki algos: verta pažaisti šį „žaidimą“2
Apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvoje dirbančiųjų gyvena nuo algos iki algos. Mėnesio pabaigoje pinigų atsargos išsenka ir negavus atlyginimo vieną mėnesį, gyvenimas taptų labai sudėtingas. Ar yra teisingas būdas gyventi nuo algos iki...
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...