Optimizmas karo metu

„Nepriklausomai nuo fondų rizikos lygio, visi fondai ketvirtį baigė su maždaug 4–4,5 proc. neigiama grąža“, – sakė „SEB investicijų valdymas“ atstovas Paulius Kabelis.

Anot jo, neigiamus rezultatus lėmė daug ir įvairių ekonominių ir geopolitinių įvykių, iš kurių esminis – Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, tačiau dar iki jo situacija ėmė prastėti, o karo metu net šiek tiek pagerėjo.

„Iki karo finansų rinkose jau buvo daug įtampos, pasaulio akcijų indeksas „MSCI World“, skaičiuojant eurais, nuo metų pradžios suprastėjo beveik 10 proc. Paradoksalu, bet nuo karo pradžios jis pakilo beveik 7 proc. Investuotojai išliko pragmatiški, jie vertino taip, kad karas neturės didesnės įtakos viso pasaulio ekonomikai, kurioje dominuoja JAV, o ten ekonominė situacija išliko gera, vartotojai stiprūs“, – sakė P.Kabelis.

Priežasčių daug

Be karo, anot jo, neigiamus rezultatus finansų rinkose lėmė nauja koronaviruso banga Kinijoje metų pradžioje, griežtėjantis centrinių bankų tonas ir smarkiai išaugusi infliacija, pasiekusi dešimtmečiais neregėtą ribą.

„Infliacija dabar yra dešimtmečiais nematyto lygio, pernai pastebėjus pirmąjį infliacijos šuolį aukštyn daug kas vadino tai laikinu reiškiniu, tačiau JAV Federalinio rezervo sistema, daugelis ekonomistų ir investuotojų klydo ir buvo priversti koreguoti savo prognozes. Matome, kad infliacija įsibėgėja, o ji yra svarbi ir vartotojams, ir verslui“, – kalbėjo P.Kabelis.

Pasak investicijų valdytojų, neigiami pirmojo ketvirčio rezultatai tarp pensijų kaupėjų neturėtų būti vertinami kaip nerimo ženklas, o keisti pasirinktos strategijos nereikėtų, nes diversifikacija leidžia operatyviai keisti investavimo kryptis.

„Tikrai šiuo metu nerimauti ir pokyčių imtis neverta, verta laikytis ilgalaikės strategijos. Skirtingų regionų akcijos skirtingai reagavo į karinius veiksmus, išskaidymas leidžia valdytojams priimti aktyvius veiksmus ir turtą nukreipti kitur. Antros pakopos pensijų sistema yra tikrai pasiruošusi atlaikyti iškylančius iššūkius, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos tam esame pasiruošę, lėšas investuojame labai atsakingai“, – sakė „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas Tomas Bakutis.

Tiesiogiai į Rusiją neinvestuoja

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija kovą skelbė, kad Lietuvos pensijų kaupimo bendrovės į Rusijos kompanijų akcijas tiesiogiai neinvestuoja, o netiesioginės investicijos per bendrus besivystančių rinkų akcijų fondus sudarė labai mažą, iki apie 0,16 proc., dalį.

Fondų valdytojai sako, kad artimiausios ateities tiksliai prognozuoti neįmanoma, tačiau galima tikėtis, jog finansų rinkos atsikurs ir judės į priekį.

„Dabartinėje situacijoje preciziškai prognozuoti ateinantį ketvirtį yra sudėtinga, tai priklausys nuo vykstančių veiksmų. Tikėtina, kad nemaža dalis rizikos veiksnių jau yra įskaičiuoti, jeigu situacija radikaliai nepakryps neigiama linkme, būtų galima tikėtis, kad finansų rinkos atsistatys ir judės į priekį su prisitaikančia ekonomika“, – teigė T.Bakutis.

„INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas taip pat sakė, kad ilgalaikėje perspektyvoje vertybinių popierių vertė didės ir suteiks didesnės grąžos.

„Finansų rinkose visiškai negalime prognozuoti, kas bus netolimoje ateityje, tačiau yra visiškai akivaizdu, kad po 5, 10 ar 20 metų kapitalo rinkos kyla ir uždirba grąžą, įmonės yra pelningos, jos ilguoju laikotarpiu didina vertę. Kaip ir obligacijos, moka palūkanas ar kuponus, todėl jos ilgainiui tampa vertingesnės“, – kalbėjo V.Rūkas.

T.Kabelio manymu, 2022 m., nepaisant neigiamų pirmojo ketvirčio rezultatų, irgi gali baigtis teigiamai.

Konservatyviausiai investicijas valdančių fondų vertė pirmąjį ketvirtį keitėsi mažiausiai – ji sumažėjo 4,2 proc.

„Tikriausiai galima tikėtis, kad metai baigsis teigiamai, nes esame netoli nulio, jeigu bus daugiau teigiamų naujienų, tai šie metai turi tikrai neblogų galimybių baigtis su pliuso ženklu. Pasaulio ekonomikos augimo prognozės, kad ir apkarpytos, vis dar yra teigiamos“, – sakė jis.

Labiau nukentėjo jauni

Konservatyviausiai investicijas valdančių fondų vertė pirmąjį ketvirtį keitėsi mažiausiai – ji sumažėjo 4,2 proc., tuo metu didžiausią akcijų dalį turinčių jauniausių pensijų sistemos dalyvių (20–26 metų) santaupų vertė šiemet sumažėjo 4,66 proc., 27–33 metų – 4,53 proc., o 34–40 metų – 4,39 proc.

Antros pakopos pensijų fondai, investuojantys 41–47 metų gyventojų turtą, sausį–kovą patyrė 4,46 proc. vertės sumažėjimą, 48–54 metų– 4,38 proc., 55–61 metų – 4,53 proc., o 62–68 metų – 4,47 proc.

Pirmojo ketvirčio pabaigoje dviejose papildomo kaupimo pensijai pakopose kaupiamo turto vertė sudarė 5,992 mlrd. eurų, rodo preliminarūs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenys.

Investicinių fondų asociacijos duomenimis, dviejų pakopų pensijų fondų valdomo turto bendra vertė praėjusių metų gruodžio 31 d. buvo 6,109 mlrd. eurų. 2021 m. antros pakopos fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė 21,07 proc., o jų vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų.

Lietuvoje pensijų fondus valdo penkios bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.