Iki šiol nekilnojamąjį turtą (NT) perėmusių bankų ir išperkamosios nuomos bendrovių bandymai parduoti jį aukcionuose nesulaukė pirkėjų antplūdžio. Tačiau bankai kainų nemažina ir šį turtą parduoda savo įmonėms.

Siekia pritraukti pirkėjų

Pirmieji NT iš skolininkų perėmusių bendrovių surengti aukcionai nebuvo vainikuoti sėkme, tačiau ir toliau bandoma juos rengti. Rugpjūčio pradžioje Vilniuje įvyks dar vienas aukcionas, kuriame planuojama parduoti bendrovei "Swedbank lizingas" priklausantį turtą. Iš viso aukcionui pateikti 44 skirtingos paskirties objektai: butai, komercinės, prekybos, gamybinės, sandėliavimo, administracinės ir kitokios paskirties patalpos. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio aukcionų pastaruoju metu.

Daugiausia siūlomų parduoti objektų yra Vilniuje ir Panevėžyje, po kelis – Kaune, Klaipėdoje, kitose šalies vietovėse.

"Aukcione bus parduodamas tų klientų turtas, kurie nevykdė išperkamosios nuomos sutartyse numatytų įsipareigojimų, todėl sutartys buvo nutrauktos, o turtas grąžintas jo savininkui, t. y. "Swedbank lizingui", – kalbėjo Jorūnė Juodžbalytė, "Swedbank" atstovė spaudai.

Pagal sutartį turtas iš išperkamosios nuomos bendrovės klientui nuosavybės teise pereina tik tada, kai sumokamos visos įmokos. Iki tol turtas yra tos bendrovės nuosavybė. Tuo išperkamoji nuoma skiriasi nuo su paskola įsigyto turto.

Banko atstovės teigimu, viešas aukcionas organizuojamas siekiant pardavimo sandorių skaidrumo, pritraukti didesnį potencialių pirkėjų skaičių, pardavimą vykdyti rinkos sąlygomis už turto rinkos kainą. Aukcionas yra viešas ir jame gali dalyvauti bet kuris susidomėjęs asmuo. Norintys dalyvauti rugpjūtį planuojamame aukcione dalyviai turi sumokėti pradinį įnašą, kurio dydis priklauso nuo parduodamo turto vertės ir siekia nuo 3 tūkst. iki 50 tūkst. litų.

Siūlo ir butus

Tarp komercinės paskirties objektų šįkart "Swedbank lizingo" aukcione bus parduodama nemažai butų. Siūlomi penki butai Vilniuje, po vieną Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Brangiausiai – net 530 tūkst. litų – įvertintas beveik 140 kv. m ploto butas Klaipėdoje, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, 2005–2006 m. pastatytame name. Per du aukštus įrengto, su virtuvės baldais parduodamo buto 1 kv. m kaina – 3,8 tūkst. litų.

Mažiausia pradinė kaina – 65 tūkst. litų – nustatyta Panevėžyje esančio senos statybos name suremontuoto dviejų kambarių buto. 1 kv. m kaina – 1,2 tūkst. litų.

Sostinėje siūlomi butai ir naujos, ir senos statybos daugiabučiuose. Birželio 23-iosios gatvėje parduodamas neremontuotas dviejų kambarių butas už 105 tūkst. litų (2,2 tūkst. litų už 1 kv. m). Naujame, 2007 m. baigtame statyti Viršilų gatvėje esančiame name siūloma įsigyti įrengtą beveik 42 kv. m ploto butą 22 aukšte už pradinę 160 tūkst. litų kainą (3,8 tūkst. litų už 1 kv. m).

Banko siūlomą pradinę kainą galima palyginti su privačių asmenų parduodamo turto kaina. Pavyzdžiui, tame pačiame name Viršilų gatvėje 59 kv. m visiškai įrengtas butas 14 aukšte buvo parduodamas už 320 tūkst. litų (1 kv. m – 5,4 tūkst. litų), o 70 kv. m 13 aukšte – beveik 280 tūkst. litų (apie 4 tūkst. litų už 1 kv. m).

Anot J.Juodžbalytės, aukcione siūlomi butai, kurių gyventojai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl objektai buvo grąžinti jų savininkui, t. y. "Swedbank lizingui".

Aukcione bus mėginama parduoti net daugiabučio gyvenamojo namo Panevėžyje pamatus.

Perka patys

Rugpjūtį įvyksiantis "Swedbank lizingui" priklausančio turto aukcionas bus antrasis. Kovą bankas jau rengė aukcioną. Jame buvo pasiūlyta dešimt objektų, iš kurių tik vienas buvo nupirktas pirkėjo iš šalies, o likusius devynis įsigijo antrinė "Swedbank" bendrovė perimtam NT valdyti.

Tuomet aukcioną organizavusi NT bendrovė "Re&Solution" tikino, kad renginys sulaukė dėmesio, tačiau nebuvo itin sėkmingas dėl anksčiau vykusio kito komercinio banko bendrovės "SEB lizingas" aukciono, kuriame daugumą objektų taip pat įsigijo antrinė SEB banko bendrovė "Litectus".

"Parduoti NT per viešą aukcioną dar nėra labai paplitęs reiškinys Lietuvoje kaip, pavyzdžiui, varžytinės. Nenorėtume nuvertinti viešo aukciono efektyvumo atsižvelgdami tik į vieną pirmojo aukciono rodiklį", – kalbėjo NT bendrovės "Colliers International Advisors", rugpjūtį rengiančios "Swedbank lizingo" turto aukcioną, direktorius Arūnas Tamauskas.

Anot jo, bet kuris bankas ar jo antrinės bendrovės taip pat yra rinkos žaidėjai ir jiems turi būti suteikta galimybė ir lygios teisės įsigyti turtą.

"Viešo aukciono tikslas – parduoti aukcione pateiktus NT objektus. Jeigu dalis NT objektų nebus parduoti, jie bus toliau parduodami viešai, greičiausiai ir toliau viešo aukciono tvarka", – paklausta, ar ir šįsyk aukcione neparduotą turtą įsigys antrinė "Swedbank" bendrovė, valdanti perimtą NT, sakė J.Juodžbalytė.

Kitaip negali perimti

Pirmą "Swedbank" turto aukcioną rengusios NT bendrovės "Re&Solution" Pardavimų departamento vadovo Giedriaus Ragaišio teigimu, viešas aukcionas yra puiki proga pasitikrinti parduodamo turto rinkos vertę. Jis kategoriškai paneigė nuomonę, esą šiuose aukcionuose turtą siūloma įsigyti už didesnę nei reali rinkos vertė. Be to, aukcionai rengiami tik tam, kad kreditavimo įstaigos galėtų perduoti perimtą turtą antrinėms bankų bendrovėms, valdančioms NT.

"NT valdymas nėra tiesioginė banko ar išperkamosios nuomos bendrovės veikla. Todėl jie siekia parduoti perimtą turtą už maksimaliai didelę kainą, kad nepatirtų nuostolio. Jei turtas nenuperkamas už rinkos kainą, jį perima antrinė banko įmonė. Kitaip neparduotas turtas grįžtų į banką, o į jo funkcijas neįeina prekyba turtu ar jo valdymas", – aiškino G.Ragaišis.

Pasak jo, aukcione parduodamas turtas vertinamas du kartus. Tai daro banko ir išorės vertintojai, tad turtas tikrai nepervertinamas. Be to, esą nustatant vertę remiamasi ne paklausa rinkoje, o likvidacine turto verte.

"Re&Solution" kol kas atsisakė rengti viešus NT aukcionus. "Nusprendėme daugiau nerengti aukcionų su bankais. Buvome ir turto vertintojai, ir jo pardavėjai, todėl buvo teorinė interesų konflikto galimybė", – kalbėjo G.Ragaišis.

Butų kainos kyla

Pirmą kartą nuo 2007 m. gruodžio užfiksuotas teigiamas butų kainų pokytis Lietuvos didmiesčiuose, rodo "Ober-Haus" sudaromas Lietuvos butų kainų indeksas. Šių metų birželio indeksas, fiksuojantis butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), išaugo 0,4 proc. (2010 m. gegužę buvo užfiksuotas 0,2 proc. sumažėjimas).

Šių metų birželio indekso pokyčiui didžiausią įtaką turėjo išaugusios butų kainos Vilniuje ir Šiauliuose, kurios atitinkamai pakilo 1 ir 2 proc. Tačiau šiuose miestuose brango tik pigiausi būstai – vieno ir dviejų kambarių senos ir naujos statybos butai, esantys gyvenamuosiuose rajonuose. Didesnio ploto ar centrinėse miestų dalyse esančių butų kainos išliko nepakitusios.

Kauno ir Klaipėdos miestuose birželį butų kainos smuktelėjo po 0,7 proc., o Panevėžyje pokyčių nebuvo užfiksuota.