„Baltpool“ biržos duomenimis, 2018 m. vėjo elektrinėms skirta daugiau nei 37 mln. eurų, saulės – beveik 25 mln. eurų, o biokuro ir biodujų – daugiau nei 12 mln. eurų paramos. Dar beveik 28 mln. eurų skirta „Lietuvos energijos“ Elektrėnų elektrinės išlaikymui. Likusi suma teko gamybos balansavimo ir kitiems projektams.

Tarp didžiausių paramos gavėjų – UAB „Lietuvos energija“, AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB „Šilutės vėjo projektai“ bei atliekas deginanti UAB „Fortum Klaipėda“.

AB Vilniaus šilumos tinklai praėjusiais metais gavo daugiau nei 4,5 mln. eurų paramos. Vėjo jėgaines valdančios UAB „Šilutės vėjo projektai“ gauta parama 2018 m. – beveik 4,5 mln. eurų.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum“. Jos Klaipėdoje valdomai atliekų deginimo jėgainei pernai skirta beveik 2,7 mln. eurų VIAP paramos, o per visus 12 skatinimo schemos metų išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų.

Teismuose atsikovotą paramą nuo praėjusių metų gegužės pradėjo gauti šilumos gamybos bendrovė „Foksita“. Už jos biokuro jėgainėje Kaune gaminamą elektrą pernai skirta beveik 870 tūkst. eurų VIAP lėšų. „Foksita“ gauna 2013 metais aukcione laimėtą, tačiau vėliau panaikintą fiksuotą, didesnį nei rinkoje 9,7 cento skatinamąjį tarifą, kuris galios 12 metų.

Tokį pat tarifą, įgyvendinus taikos sutartį su valstybe, atgavo bei nuo praėjusių metų spalio VIAP paramą gauna ir Vokietijos kapitalo įmonė „Danpower Baltic”. Bendrovės biokuro elektrinei Kaune už elektros gamybą pernai skirta per 370 tūkst. eurų paramos.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš VIAP biudžeto.

Šiais metais, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą VIAP biudžetą, lėšų elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių remti bus skirta mažiau – 99,576 mln. eurų.

Komisija nurodo, kad VIAP lėšų poreikis iš esmės mažėja dėl išaugusios elektros energijos rinkos kainos, kuri mažina VIAP lėšų poreikį atsinaujinančių išteklių gamybai finansuoti, taip pat nenumatytas finansavimas elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimui.

VIAP lėšos bus skiriamos remti ir skatinti vietinę gamybą iš atsinaujinančių energetikos išteklių, taip pat kompensuoti elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, prijungimą prie elektros tinklų.