- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad, įvedus eurą, kur kas daugiau gyventojų, nurodydami prekių ir paslaugų kainas, buvo linkę jas suapvalinti negu tada, kai euras dar nebuvo įvestas. Pavyzdžiui, įvardindami, kiek kainuoja dienos pietūs, gyventojai dažniau sakė, kad jie atsieina lygiai keturis ar penkis eurus, kava - eurą, pusantro ar du. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, toks kainų apvalinimo efektas lemia vartojimo išlaidų didėjimą.
Prieš įvedant eurą, buvo kalbama apie tai, kad perskaičiuojant kainas iš litų į eurus dėl matematinio apvalinimo kai kurios kainos gali padidėti, kadangi ir 1,99 lito, ir 2,01 lito perskaičiavus į eurus virsta 58 euro centais.
„Vis dėlto realybėje nutiko taip, kad kainos dažnai apvalinamos iki viso euro, t.y. 5,99 lito pavirsta ne 1,73 euro, bet į 2 eurais. Taip lengviau skaičiuoti ne tik pardavėjams, bet ir pirkėjams", - sako J. Varanauskienė.
Pasak jos, apklausos duomenys rodo akivaizdžią tendenciją: gruodžio mėnesį gyventojai buvo linkę gana atidžiai perskaičiuoti kainas iš litų į eurus, bet gegužę - panašu, kad liovėsi tai daryti.
„Pavyzdžiui, gruodį, kad kava turėtų kainuoti lygiai vieną, du arba tris eurus, nurodė 20 proc. respondentų. Likusieji keturi penktadaliai nurodė kainas su euro centais. Bet šių metų gegužę - jau dvigubai daugiau - 43 procentai respondentų - nurodė iki viso euro suapvalintas kavos kainas ir dažniau įvardijo, kad kava kainuoja lygiai vieną, du ar tris eurus", - pažymi J.Varanauskienė.
Anot jos, suapvalintas dienos pietų kainas nurodžiusiųjų dalis padidėjo nuo 38 iki 65 procentų ir dažniau buvo minima, kad papietauti kavinėje atsieina lygiai keturis arba penkis, šešis ar net septynis eurus.
„Gyventojai dažniau nurodyti suapvalintas kainas galėjo dėl dviejų priežasčių: pirma, jie tokias suapvalintas kainas jau matė kavinėse; antra, tokias kainas jie turi mintyse, nes taip galvoti paprasčiau", - sako J. Varanauskienė.
Anot jos, įvairūs tyrimai rodo, kad sprendimą - tinkama kaina ar ne, pirkti prekę ar ne - priimame atsižvelgdami į mintyse turimą kainą. Kitaip tariant, jei anksčiau už dienos pietus buvome linkę sumokėti iki 10 litų, tai eurais artimiausia suapvalinta suma - 3 eurai. Akivaizdu, kad 3 eurų vertė yra didesnė negu 10 litų.
„Vadinasi, kavai ar dienos pietums esame linkę išleisti šiek tiek daugiau negu tuomet, kai euras dar nebuvo įvestas. Savo ruožtu pardavėjas konkurencingoje rinkoje nustato tokią kainą, kokią pirkėjas sutinka sumokėti", - pažymi J. Varanauskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį6
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse8
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais2
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...
-
Keisti profesiją – ne vėlu: siūlo persikvalifikuoti nemokamai1
Lietuviai mielai keistų profesiją ar tobulintų žinias, tačiau tą daro vos vienas kitas. Moterims esą trūksta laiko, vyrai turi kitų priežasčių. Nors Užimtumo tarnyba siūlo daugybę mokymosi programų, labiausiai žmonės nori tapti programuotojai...
-
Vasarą moksleivius įdarbinsiantys sostinės verslai kviečiami pasinaudoti finansine parama
Pernai startavusią užimtumo programą vasarą dirbsiantiems 14–20 metų jaunuoliams sostinė tęsia ir šiemet. Iki birželio 1 d. Vilniaus savivaldybė laukia moksleivius įdarbinsiančių darbdavių paraiškų. Kompensacija už visu krūv...
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau18
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...