LRT.lt parašė laišką vilnietė Elena, susierzinusi, kad net kelissyk iš eilės susidūrė su neveikiančiu taromatu.

„Du kartus bandžiau pasinaudoti taromatu ir du kartus teko apsisukus grįžti bei atgal į automobilio bagažinę krauti tą pačią tarą. Kartą taromatas nepriėmė mano atneštų pakuočių, nes buvo perpildytas. Grįžau su tais pačiais buteliais po dviejų dienų, jis priėmė vos kelis, ėmė skleisti keistus garsus, ir, panašu, užstrigo. Vėl tempiau likusius į automobilį. Taromatams vos pora metų, o jau aikštijasi. Kas už tai atsakingas?“ – laiške klausia moteris.

Tarp atsiliepimų ir skundų internetinėje erdvėje taip pat galima rasti ne vieną nedraugiško taromato ar jo prižiūrėtojo istoriją.

„Tragedija su visa šita sistema. Kaune, Studentų g., „Rimi“ esančiame taromate nebuvo dienos, kad priduodant butelius sistema neužstrigtų. Visuomet lieku su kokiais keturiais buteliais rankose, kurių negaliu sukišti į tą technikos stebuklą. Tada turiu eiti į kitą artimiausią taromatą ir tikėtis, kad mano keturis butelius pavyks priduoti ir [aparatas] neužstrigs“, – rašo neprisistatęs kaunietis.

Jam antrina ir kitas Kauno gyventojas – Edmundas rašo, kad su problemomis susiduria kitame taromate: „Kaune, Prancūzų g., prie „Rimi“ taromatas nuolat neveikia – kiek ateini, signalizuoja, kad yra problemų. Reikia skambinti ir laukti apie pusę valandos, kol atvažiuos piktai nusiteikęs darbuotojas (visada iškoneveikia laukiančius žmones). Įrengė antrą taromatą, bet situacija nepasikeitė. Turbūt esmė ne taromate, o darbuotojų darbe, nes kituose punktuose tokių problemų nebūna.“

Lietuvos taromatai – mažiausiai problemiški

„Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas G. Varnas pažymi, kad Lietuvoje esantys taromatai yra patys moderniausi ir naujausi, o dėl jų kylančių problemų, palyginti su tuo, kiek operacijų per metus jie atlieka, santykinai yra itin mažai.

„Kitose šalyse, kuriose jie atsirado anksčiau, jų yra pačių įvairiausių modelių ir amžiaus, ten galbūt ir kyla problemų. Mano vertinimu, Lietuvoje problemų nėra, nes skundų mes beveik negauname.

Per metus taromatais naudojamasi 20 mln. kartų, o skundų yra labai mažai. Tai nėra nei 1 proc., nei 0,1 proc. atvejų. Jei būtų tikrai blogai, statistika tai parodytų, tačiau taros surikimo statistika rodo ką kita“, – teigia pašnekovas.

Dažniausi skundai turėtų tekti parduotuvėms

Pasak G. Varno, taromatus prižiūri ir aptarnauja prekybos tinklai, kiekvienos parduotuvės personalas turi pasirūpinti šalia jos ar joje esančiu taromatu.

„Jei parduotuvės darbuotojas laiku nepakeičia maišo, vartotojas gali susidurti su nesklandumais, mėgindamas priduoti tarą. Klausimus, kodėl konkrečioje parduotuvėje neveikia taromatas, dažnu atveju reikia adresuoti parduotuvių atstovams. Nuo jų taip pat priklauso ir taromatų švara.

Mes nevaldome tų procesų, mūsų darbas prasideda po to, kai pardavėjas surenka pakuotes. Tuomet mes jas surenkame, išvežame ir organizuojame jų tvarkymą, perdirbimą. Žinoma, mums rūpi klientų patogumas ir, jei kažkokia parduotuvė nesusitvarkytų su problemomis, mes reaguotume“, – tikina G. Varnas.

Pašnekovas pažymi, kad per šventes ir tarpušvenčiu egzistuoja tikimybė, kad taromatus pardavėjams gali būti sunkiau aptarnauti dėl didesnio taros skaičiaus.

„Tokia tikimybė yra, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad taromatai dirba automatiškai, parduotuvės personalui tereikia kartą ar du per dieną pakeisti taros maišą, kai jis užsipildo. Tai nėra daug resursų reikalaujantis darbas“, – sako G. Varnas.