„Viena tokių sričių, kur biurokratijos mažinimas duotų naudą ekonomikai, aplinkai ir būsto įperkamumui, tai statybos sektoriaus biurokratijos suvaldymas. Tai, manau, kad pirmiausiai pasidarysime duomenų analizę, kurią pristatysime vasario mėn. Ir ten parodysime, kaip statybų sektorius atrodo, kur viskas stringa“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ sakė P. Poderskis.  

„Visame procese dalyvauja labai daug žaidėjų. Tai yra savivaldybės, jų specialistai, ministerijos ir kitos kontroliuojančios institucijos. Tai norime, kad tas procesas taptų skaidrus, lengvas ir kuo mažiau painus“, – pridūrė jis.

Ministras mano, kad priėmus tinkamus sprendimus, palengvinančius statybų procesus, turėtų pagerėti ir būstų įperkamumas miestuose.

„Būstų įperkamumas nėra apie tai, kam kokią lengvatinę paskolą suteiksim, bet apie tai, kokia yra pasiūla. Ir jeigu yra būstų pasiūla didelė ir didėjanti, tai kainos natūraliai krenta. Ir jeigu mes turime užkirtę ir sukomplikavę statybos leidimų išdavimo procesą taip, kad jis kartais užtrunka iki penkių metų Vilniuje, tai natūralu, kad būstų nesukuriama pakankamai“, – aiškino ministras.

„Reikėtų peržiūrėti keliamus reikalavimus, nes kai kur jie tiesiog perdėti, nėra pagristi ir mes už juos susimokame“, – tikino jis.

Būstų įperkamumas nėra apie tai, kam kokią lengvatinę paskolą suteiksim, bet apie tai, kokia yra pasiūla.

Apie renovaciją ir avarinės būklės daugiabučius

Biurokratijos perteklių P. Poderskis mato ir vykdant daugiabučių renovacijas. Jo vertinimu, suefektyvinus procesus būtų galima pradėti vykdyti ir kvartalinius gyvenamųjų pastatų atnaujinimus.

„Dabar nuo pirmo sprendimo iki renovacijos pradžios yra apie 3,5 metų. Tai jeigu šito termino ir šitos biurokratijos nesugebėsime sutrumpinti, tai apie kvartalinę renovaciją, turbūt, kalbėti nereikėtų, bet mūsų tikslas yra, kad šiuos procesus taip sutrumpintume, kad visą renovaciją galėtume vykdyti ne po vieną namą, o galimai paketais ir grupėmis“, – kalbėjo P. Poderskis.

Taip pat, jo manymu, siekiant pagreitinti procesą reiktų imtis modulinės rezervacijos, pasitelkiant pramonės pagaminamus skydus.

„Vienas, kurį aš labai akcentuoju, tai yra pramoninė renovacija, kai moduliai surenkami gamykloje, atvežami prie daugiabučio ir sumontuojami. Ir jau turime sertifikuotus skydus bei galime pasidžiaugti keliais pilotiniais projektais, kurie startuos šiemet ir pasibaigs kitais metais. Tikiu, kad taip galėsime vystyti naują pramonės rūšį, kuri padės mums greičiau renovuoti namus“, – sakė jis.

Be to, P. Poderskio teigimu, ministerija taip pat eksperimentuoja su galimybe leisti šalia avarinės būklės daugiabučių statyti naujus namus, į kurios galėtų persikelti gyventojai.

„Kitas dalykas, kurį eksperimentų tvarką bandysime įgyvendinti, tai idėja, kad šalia esamo avarinės būklės daugiabučio būtų galima statyti naują, didesnį ir perkelti iš to seno žmonės į naują. Tai jeigu tokį modelį mes jau ministerijoje gvildenam, ir jeigu bent vieną tokį projektą pavyktų įgyvendinti, tai galėtų būti dar viena renovacijos kryptis“, – kalbėjo P. Poderskis.

„Vystytojui būtų leidžiamas sukurti papildomų ploto ir uždirbti iš butų pardavimų. Tai čia toks partnerystės modelis, bet jam dar reikia ir teisinio pagrindo, ir pačios logikos“, – apibendrino jis.