Nuo 10 litų iki 20 eurų

Gražiausiu šalies kampeliu tituluojama Kuršių nerija sezono metu taps gerokai brangesnė. Neseniai Neringos savivaldybė nusprendė dukart padidinti mokestį už važiavimą į savivaldybės administruojamą teritoriją.

Ši rinkliava, palyginti su buvusia iki 2012-ųjų, išaugo septynis kartus, tai yra nuo 10 litų iki 20 eurų.

Dar praėjusią vasarą mokestis už lengvąjį automobilį siekė 10 eurų.

Dabar, įskaičiuojant ir kelto iš Klaipėdos į Smiltynę išlaidas, kelionė šeimai į Neringą automobiliu atsieis apie 35 eurus.

Gyventojai pokyčius pajaus nuo birželio 20-osios, kai srautai norinčiųjų patekti į Neringą – didžiausi. 20 eurų mokestis bus imamas lygiai du mėnesius. Vėliau, rugpjūčio 20-ąją, bus sugrįžta prie įprastos 5 eurų rinkliavos.

"Lengvųjų automobilių Neringoje mes nenorime. Jeigu esi ponas ir nori važiuoti automobiliu, tai mokėk. Arba vyk laivais, autobusais, dviračiais, motoroleriais. Taip yra visame pasaulyje", – pareiškė Neringos meras Darius Jasaitis.

Poilsiaus išrinktieji

Nepatenkinti naujovėmis gyventojai Kuršių neriją praminė Lietuvos turtuolių oaze, kur patekti galės tik išrinktieji.

Mat, be 20 eurų "duoklės", reikia mokėti ir už keltą, kuris iš Klaipėdos į Smiltynę lengvajam automobiliui atsieina 11,05 euro. Taip pat už kiekvieną papildomą keleivį reikia susimokėti dar po 80 centų.

Smiltynės perkėlos atstovų teigimu, nuo gegužės 27-osios dukart per dieną pradės kursuoti greitaeigis keltas iš Smiltynės į Nidą. Tiesa, ne už dyką. Į vieną pusę kelionė žmogui kainuos apie 11–12 eurų. Atgal – dar tiek pat.

"Kokią kitą transporto priemonę nei automobilis siūlytų rinktis gerbiamas meras šeimai su trimis mažamečiais vaikais, gyvūnu, keturiais dviračiais, vaikišku vežimėliu ir keletu lagaminų? Autobusą? Tikrai puikus pasiūlymas. Tikiuosi, ir patys valdininkai važinės autobusu, rodydami pavyzdį visuomenei. Dalis Lietuvos turtuolių turi Neringoje nekilnojamojo turto. Tai reiškia, kad gauna ir leidimus važiuoti nemokamai. Vargšas žmogelis to neįpirks, nes labai brangu, o turtuoliams nieko nekainuos. Štai ir visa politika", – nepasitenkinimą reiškė klaipėdietė Ilona.

Teisė nemokėti vietinės rinkliavos suteikiama deklaravusiesiems savo gyvenamąją vietą Neringoje ar nekilnojamojo turto savininkams – fiziniams asmenims ir juridinių asmenų atstovams.

Neringos savivaldybės duomenimis, pernai tokie leidimai buvo suteikti daugiau kaip 1,8 tūkst. gyventojų, o nekilnojamojo turto savininkams – 200.

Šiemet gyventojams išduoti 396 leidimai ir 28 – nekilnojamojo turo savininkams.

Anot Neringos savivaldybės atstovės Sandros Vaišvilaitės, kiek iš viso yra išduotų galiojančių leidimų, galimybės pasakyti nėra.

Išlaiko valdininkus?

Toks kaimyninės savivaldybės sprendimas sukiršino vietos politikus.

Mokesčio didinimui nepritariantis Klaipėdos miesto tarybos narys Simonas Gentvilas jau kreipėsi į Vyriausybę.

"Juk ta rinkliava imama ne iš saviškių, o iš kitų, todėl ir pats, kaip mokesčių mokėtojas, noriu žinoti, kur mano pinigai išleidžiami. Yra akivaizdu – paprastas žmogus į Neringą neišgalės nuvažiuoti", – įsitikinęs pašnekovas.

Politikas prašo Neringos savivaldybę pagrįsti ekologinės rinkliavos apskaičiavimo metodiką bei patvirtinti jos panaudojimo tvarkos aprašą.

Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje siųstame rašte jis teigia, kad Neringos savivaldybė "yra vienintelė Lietuvos savivaldybė, įvedusi tokią ekologinę rinkliavą savo svečiams".

S.Gentvilas įsitikinęs, kad surinkti pinigai skiriami ne žmogaus poilsiui gerinti ar kurortui švarinti, o biurokratams išlaikyti.

"Pinigai renkami ne taršai mažinti, Neringos savivaldybė net nėra pasitvirtinusi ekologinės rinkliavos lėšų panaudojimo tvarkos aprašo. Šiuo metu neringiškių sunkvežimiai bei autobusai nemoka už kelionę keltu iš Klaipėdos į Smiltynę. Apie kokį ekologiškumą mes galime kalbėti? Surinkti pinigai išleidžiami pačios savivaldybės nuožiūra", – mokesčio efektyvumu abejojo pašnekovas.

Politikas skaičiavo, jog dabartinė rinkliava, palyginti su galiojusia iki 2012 m. rugsėjo 1-osios, padidėjo nuo 10 litų iki 20 eurų.

"Per ketverius metus išaugo net septynis kartus. Tuo metu bendra vartotojų kainų pokyčių infliacija tarp 2012 m. gruodžio ir 2015 m. gruodžio buvo tik 3,3 proc.", – komentavo miesto tarybos narys.

Atkirto dvigubai

Šios S.Gentvilo kalbos supykdė Neringos merą D.Jasaitį. Esą tai tik pigus politikavimas.

"Tik S.Gentvilas šį mokestį vadina ekologiniu mokesčiu, iš tiesų tai yra rinkliava už patekimą į valstybės saugomą Neringos savivaldybės teritoriją. Nenorėčiau dalyvauti jo ir kitų politikų rinkimų šou. Negi ponas S.Gentvilas yra toks kvailas ir to nesupranta?" – retoriškai klausė D.Jasaitis.

Esą Klaipėdos miesto tarybos nario nepasitenkinimas – tik bandymas įtikti apie Neringos reikalus nieko nenutuokiantiems rinkėjams.

"Po jo garsaus pareiškimo tą pačią dieną mačiau, kad Klaipėdos savivaldybės administruojamoje Smiltynės teritorijoje jau yra imamas mokestis už automobilių statymą. To niekada šioje dalyje nėra buvę. Jeigu politikas manęs prašo pagrįsti mokestį ir pateikti išlaidų aprašą, tuomet aš jo klausiu, kodėl Klaipėdoje toks didelis mokestis už automobilių stovėjimą? Ir kur naudojami visi šie pinigai? Pas mus mokamos tik kelios aikštelės", – sunkiai tramdė emocijas pašnekovas.

Visų priimti negali

Neringos meras patikino, kad rinkliavos mokestis skiriamas aplinkos priežiūrai.

"Prie jūros mašinų statymas nemokamas, tualetai nemokami, paplūdimiai išvalyti, turistų atliekos išvežtos. Surinktų rinkliavos pinigų kurorto tvarkymui nepakanka. Vien tik tai, be infrastruktūros gerinimo ir kitų darbų, mums kainuoja 1,6 mln. eurų per metus. O daugiausia esame surinkę apie 1,4 mln. eurų. Jei mažės srautai, mažės ir pajamos", – konstatavo jis.

D.Jasaičio žodžiais, kurortinis miestas per mažas priimti visos Lietuvos ir Europos turistus.

"Pagrindinis mūsų tikslas – sumažinti lengvųjų automobilių srautus į nuostabiąją neriją, todėl džiaugsimės, jei taip ir atsitiks. Jokio kito būdo išvengti mašinų antplūdžio, kaip įvesti didesnį mokestį, neradome", – apgailestavo pašnekovas.

Vis dėlto jis mato dar vieną būdą, kaip sumažinti automobilių srautus Neringoje, – sezono metu per dieną Smiltynės perkėlai leisti perkelti tik ribotą kiekį mašinų.

"Tuomet jau reikėtų tartis su Vyriausybe, Klaipėdos savivaldybe. Tarkime, perkelia 6 tūkst. automobilių ir daugiau nė vieno nebeįleidžia tol, kol mieste nesumažėja srautai. Bet, manau, tai būtų per sudėtinga ir sulauktų dar daugiau kritikos", – suabejojo meras.

Brango apgyvendinimas

Opus ne tik patekimo į Kuršių neriją klausimas. Kaip pastebi Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro "Agila" vadybininkė turizmui Kristina Vaičienė, šiemet brango ir nakvynė kurorte.

"Apskritai apgyvendinimo paslaugų kainos yra labai įvairios, priklausomai nuo sezono mėnesių ir pačių paslaugų teikėjų. Tarkime, viešbutyje dvivietis kambarys gali atsieiti 50–140 eurų. Numeris privačiame sektoriuje dviem asmenims – apie 100 eurų ir panašiai", – komentavo moteris.

Daugiau pasidomėjus tapo aišku, kad sezono metu atostogos Nidoje kainų atžvilgiu prilygsta ar net lenkia poilsį užsienio kurortuose.

Vasarą kuklių dviviečių kambarių nuoma prasideda nuo 50–60 eurų parai. Vieno Nidos viešbučio administratorė paaiškino, kad imamas ir mašinos statymo mokestis, kuris per parą siekia tris eurus.

Iš viso trijų dienų nakvynė kainuotų apie 189 eurus, neįskaitant maitinimo.

Gausesnei šeimai dvi nakvynės keturviečiame kambaryje atsieis nuo 138 eurų. Triviečiame – 110 eurų.

Prabangesni vieno miegamojo apartamentai nakčiai – 150 eurų. Su terasa ir vaizdu į marias sezono metu 120–160 eurų parai.

Jei neįperki – nevažiuok

Kilo ir ekskursijų laivais kainos. Už vienos valandos pasiplaukiojimą po marias teks suploti 10 eurų, ekskursija į Mingės kaimą – 30 eurų.

Dviračio nuoma valandai – trys, o dienai – 10 eurų.

Mokamos ir automobilių stovėjimo aikštelės. Vasaros sezono metu, nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 30 dienos imtinai, imama rinkliava už automobilių statymą.

Pavyzdžiui, Nidoje automobilio stovėjimas Taikos gatvėje esančioje aikštelėje kainuoja 1,45 euro valandai.

Išlaidos valgiams – taip pat nemenkos.

"Neseniai lankėmės Nidoje, pavalgyti dviem asmenims neatidavus 20 eurų – neįmanoma. Žinoma, jei nori padoraus, šilto maisto, o ne greitųjų užkandžių. Patiekalas, kurį užsisakęs vyras taptų tikrai sotus, kavinėje kainuoja dar daugiau – apie 15 eurų. Taigi, peršasi viena išvada – jei negali sau leisti, geriau iš viso nevažiuok", – nukirto kainų šokiruota klaipėdietė.