Papylė žibalo į ugnį

Partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas, parlamentaras Petras Gražulis pateikė Seimui Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, pagal kurią regioninių atliekų tvarkymų centrai (RATC) visoje Lietuvoje būtų nebe uždarosios akcinės bendrovės, o viešosios įstaigos.

Tuo esą siekiama, kad kiekvienas šios sistemos dalyvis (RATC akcininkas) visuotiniame susirinkime turėtų po vieną balsą, nepriklausomai nuo turimų akcijų kiekio.

Šiuo metu Lietuvoje yra 10 RATC. Du – viešosios įstaigos, likusieji – uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcininkės ar dalininkės yra savivaldybės.

Pagrindiniai RATC sprendimai priimami atsižvelgiant į turimų akcijų kiekį.

Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) atveju pagrindinė akcininkė yra uostamiesčio savivaldybė, kuri investavo ir investuoja į atliekų tvarkymo sistemą daugiausia, skirtingai nei kitos šešios savivaldybės, nors šios neretai reiškia nepasitenkinimą, kad KRATC valdyme neturi sprendžiamojo balso.

Šiuo atveju P.Gražulio inicijuojami teisės aktų pakeitimai būtų labai palankūs Klaipėdos rajonui, kuris de facto jau pasitraukė iš regioninės atliekų tvarkymo sistemos.

Rajonas jau keletą metų nebeveža atliekų į regioninį Dumpių sąvartyną, o šiukšles tvarko patys, nepaisydami valstybinio atliekų tvarkymo plano.

Pataisoms nepritaria

Įstatymo pataisas dėl atliekų tvarkymo primygtinai siekiama patvirtinti iki Seimo kadencijos pabaigos.

Vyriausybės kanceliarijos specialistai šį projektą jau derino su Teisingumo bei Ūkio ministerijomis, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos RATC asociacija, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija.

Po derinimo paaiškėjo, kad Teisingumo ministerija nepritarė "siūlymui nustatyti išimtinį teisinį reguliavimą, išskiriant vieną subjektą – komunalinių atliekų tvarkymo administratorių", nes tai kertasi su viešųjų įstaigų ir akcinių bendrovių veiklą reguliuojančiais įstatymais.

Ūkio ministerijos pastabos tapo neaktualios, nes "patikslinus nutarimo projektą neliko nuostatų, dėl kurių buvo pateiktos pastabos".

Savivaldybių asociacija prieštaravo pataisoms, nes "šiuo metu sukurta infrastruktūra, darbo vietos, atliekų tvarkytojų registrai, investuota į IT technologijas ir programas ir neaišku, kas atlygins administratoriams jų investicines sąnaudas".

Įstatymo projektui nepritarė ir RATC bei komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos, kurios mano, kad "projektas yra skubotas, neišdiskutuotas ir pateikti siūlymai neargumentuoti".

Nepatinka Klaipėdos diktatas?

Tačiau štai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius ir P.Gražulio partijos atstovas Sigitas Karbauskis sveikina šiuos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų siekius ir mano, kad tokiu atveju "pasibaigtų vienvaldžio diktatas, kai viena savivaldybė (Klaipėdos miesto – A.D.) priiminėja tokius sprendimus, kokius nori".

Paklaustas, ką klaipėdiečiai priėmė ar patvirtino atliekų tvarkymo srityje tokio, kas rajonui buvo labai nepalanku, S.Karbauskis teigė: "Pavyzdžiui, vartų mokestį mes turime mokėti prieš išrūšiuojant atliekas. O toks mokestis turi būti imamas tik už niekam nebetinkamas atliekas, kurios laidojamos sąvartyne, tai yra po išrūšiavimo. Be to, šiandien netgi nedaroma nieko, kad pačios savivaldybės mažintų atliekų kiekį, o siekiama, kad tik kuo daugiau atliekų patektų į sąvartyną."

Esą būtent todėl Klaipėdos rajonas jau keletą metų stengiasi atliekas tvarkyti patys, o ne per KRATC.

Pernai S.Karbauskis gyrėsi, kad kai pradėjo atliekas rūšiuoti savarankiškai, "pavyko ženkliai sumažinti atliekų tvarkymo išlaidas".

Nepaisant to, rinkliava už atliekų tvarkymą rajono gyventojams nesumažėjo.

Beje, Klaipėdos mieste, sumažėjus atliekų tvarkymo išlaidoms, uostamiesčio gyventojams rinkliava buvo sumažinta net penktadaliu.

"Atliekų tvarkymo išlaidas sumažinome 10 procentų. Bet kadangi KRATC daro viską, kad tik mūsų atliekos nepatektų į deginimo gamyklą, mes dabar negalėjome sumažinti rinkliavos gyventojams. Planavome tai padaryti rugpjūčio mėnesį", – tikino S.Karbauskis.

Dienraščiui paprašius patikslinti, kaip KRATC susijęs su Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo rinkliavos dydžiu ir kodėl esą sumažinus išlaidas atliekų tvarkymui neatpigino rinkliavos gyventojams, S.Karbauskis staiga pareikalavo atsiųsti jam klausimus raštu ir nutraukė telefoninį pokalbį.

Sutapimų virtinė

Kyla klausimas, kam ir kodėl staiga prireikė įstatymo pataisų, kurios vėl leistų kiekvienai savivaldybei tvarkyti savo atliekas pačiai ir taip būtų grįžta prie senos prieš dešimtmetį veikusios, bet, akivaizdu, atgyvenusios sistemos?

Sutapimas ar ne, bet akis bado faktas, kad Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas bent formaliai susijęs su atliekų tvarkymu, nes jo 2015 m. interesų deklaracijoje nurodoma, jog V.Dačkauskas yra bendrovės "Gargždų komunalinės paslaugos" akcininkas.

Šioje įmonėje dirba ir rajono mero žmona Aldona Dačkauskienė.

Skelbiama, kad pernai bendrovės metinė apyvarta siekė 1 mln. eurų, joje dirba 45 darbuotojai.

Ši įmonė veikė ne vienerius metus, tad akivaizdu, jog atsiradus RATC sistemai Lietuvoje jos veiklos sritis turėjo susiaurėti.

Tai neabejotinai turėjo įtakos apyvartai, o šis faktas veikiausiai galėjo nepatikti akcininkams, tarp kurių yra ir Klaipėdos rajono vadovas.

Galbūt tai paaiškintų Klaipėdos rajono nenorą laikytis regioninės atliekų tvarkymo tvarkos ir siekius (P.Gražulio, kuris yra S.Karbauskio partijos bičiulis, asmenyje) ją žūtbūtinai pakeisti besibaigiant Seimo kadencijai.

Beje, partijos "Tvarka ir teisingumas" atstovas yra ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Būtent šios ministerijos specialistai koordinuoja minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų pateikimą Seimui.

Prieš rinkimus – politinis žaidimas?

KRATC stebėtojų tarybos pirmininkas Vidmantas Plečkaitis Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas vertina skeptiškai ir nesupranta, kodėl dabar turėtų būti griaunama 10 metų gyvuojanti sistema.

"Už atliekų tvarkymą visiškai atsako savivaldybė. Todėl klausiu: ar gali čia mums rankas išsukinėti Seimo narys ar nariai, nežinau, kas su tuo susiję? Kodėl dabar reikia viską griauti, kas padaryta per 10 metų? Kodėl iš karto, kai RATC kūrėsi, jie netapo viešosiomis įstaigomis? O kas tuo atveju, jei patvirtins įstatymo pataisas, išpirks mūsų turto akcijas, juk tai – visų miestiečių turtas?" – klausė V.Plečkaitis.

V.Plečkaitis teigė, kad galbūt gavus pinigus už parduotas bendrovės KRATC akcijas galima būtų sumažinti rinkliavą gyventojams.

"Stebina tai, kad iki naujų Seimo rinkimų labai skubama atlikti tą veiksmą. Ir čia labiausiai nukentėtų Klaipėdos savivaldybė, kuri neteks turto. Tik niekas negali atsakyti, kokia gi viso to bus ekonominė nauda", – argumentavo V.Plečkaitis.

Ekonominė nauda nesuskaičiuota.

Tai patvirtino ir Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas bei pripažino, kad, jei įstatymo pataisas Seimas patvirtintų, tam tikra neteisybė šiuo atveju paliestų Klaipėdos savivaldybę, kurios indėlis kuriant KRATC buvo kur kas didesnis nei kitų regiono savivaldybių, tarp jų – ir Klaipėdos rajono.

"Vyriausybė galutinio sprendimo dar nepriėmė, pirmas derinimo ratas praėjo. Mes gavome neigiamas išvadas iš sektoriaus dalyvių. Dabar turėsime dar kartą įvertinti visų pozicijas ir teikti Vyriausybei nuomonę pakartotinai", – teigė D.Krinickas.