Gruodžio 6-12 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, augo 60 proc. ir siekė 301 eurą /MWh. Latvijoje elektra kainavo 298 eurus /MWh, o Estijoje kaina išaugo 56 proc., iki 294,6 euro /MWh.

„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos kainos šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Beveik visą savaitę spaudęs šaltis išaugino suvartojimą net 7 proc. lyginant su praėjusia savaite. O trečiadienį buvo pagerintas ir maksimalaus valandinio suvartojimo rekordas, laikęsis nuo 2019 m. sausio mėnesio. Taip stipriai išaugusi elektros energijos paklausa sutapo su planuotais bei neplanuotais šiluminių elektrinių atjungimais visose trijose Baltijos šalyse. Dėl tokių išskirtinių aplinkybių rinkoje valandinė elektros energijos kaina Baltijos šalyse bei Suomijoje antradienį siekė net 1000 eurų /MWh. Ketvirtadienį-penktadienį Latvijoje pavykus greičiau nei planuota užbaigti šiluminės elektrinės remontą, o Lietuvoje išaugus vėjo generacijai kainos normalizavosi ir išliko panašios kaip ir Vakarų Europoje – apie 250 eurų /MWh“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo net 7 proc. ir siekė 286 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 82 GWh elektros energijos.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 31 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 28 proc., hidroelektrinės – 28 proc., o kitos elektrinės – 13 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę mažėjo, o didžiausią sumažėjimą fiksavo vėjo elektrinės, kurių gamybos rodikliai sumažėjo 29 proc., šiluminių bei kitų elektrinių gamyba mažėjo apie 16 proc. Tuo tarpu hidroelektrinių gamyba augo 8 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 74 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 13 proc., iki 266 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 15 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 35 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 35 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 15 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 3 proc., iki 35 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 88 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros bei 12 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 38 proc. Lenkijos kryptimi ir 48 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 80 proc. Lietuvos kryptimi.