Sveiko maisto parduotuvė Panevėžyje, o savininkė – kategoriška. „Aš esu prieš skiepus, mano darbovietėje nereikia būti pasiskiepijus, nes aš pati sau esu darbdavė, tai ir nereikia man bent jau kol kas. Aš sakiau, kiek galėsiu, tiek trauksiu, kad man nereikėtų skiepytis“, – sakė parduotuvės savininkė Kamilė Morkūnaitė.

Ant durų pakabintą perbrauktą galimybių pasą pašnekovė sugalvojo pati. „Klausia, kaip čia dabar pas jus nereikia? Visur reikia o pas jus nereikia“, – žmonių reakcijas į tokį sprendimą nupasakojo ji.

Einantys pro šalį ženklo nepastebėti negali. Vienus tai šokiruoja, – kiti numoja ranka ir į ženklą, ir į galimybių pasą. „Nesuprantu jų, taip smarkiai žmonės serga, o galimybių paso nereikia“, – stebėjosi žurnalistų kalbinta moteris.

„Aš norėčiau, kad galų gale būtų suvienodinta tvarka – jeigu reikia galimybių paso, – prašau rodyti, o jei nereikia, tai nereikia“, – piktinosi kita pašnekovė.

„Kam jis reikalingas aš nė neįsivaizduoju. Man atrodo, kad taip ar taip kas norės įeis ar be galimybių paso, ar su juo“, – įsitikinęs kalbintas vyras.

„Galimybių pasas naudos neduoda, nes yra kas ir su svetimais eina. Mes apgaudinėjame patys save“, – teigė dar viena moteris.

O kad tokių apgaudinėjimų nebeliktų, valdžia ruošiasi pokyčiams – per pusę lūpų užsiminta apie laukiančius griežtinimus, kuriuos pajusime visi.

„Tikrai patikros vyksta. Tikrinama nemažai įstaigų ir nusižengimų yra randama, bet būtent ir kalbėjome, kad kontrolę reikėtų sustiprinti, nes, kaip matome ir iš pranešimų, ir iš pasisakymų viešojoje erdvėje, matyt, ji yra nepakankama ir žmonės atsipalaidavo“, – LRT radijui sakė ministro pirmininko patarėja Živilė Gudlevičienė.

Policijos pareigūnai sako, kad be jokių valdžios raginimų patikras pradeda intensyvinti patys – toks generalinio komisaro nurodymas. „Akcentas yra tas, kad lapkričio mėnesį reidai bus aktyvesni. Gauname tam tikrų signalų, kad tikrai žmonės naudojasi ne savo galimybių pasais“, – kalbėjo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Policininkai prie įėjimo nestovės ir nelauks – kiekvienas atėjęs gali būti patikrintas tuo metu, kai jau apsipirkinės. Trumpiau tariant, – kai pro galimybių pasų patikrą būsite jau praėję. Iki šios dienos ikiteisminių tyrimų pradėta jau apie 100. 

„Didžioji dalis įsivaizduoja, kad tas dokumentas yra niekinis, kad jiems nereikia jokių dokumentų, kad jie turi kažkokias jų pačių įsivaizduojamas teises – eiti, kur nori, ir daryti, ką nori“, – sakė R. Matonis.

O sukčiauja ne tik žmonės, bet ir pačios įmonės – policija jau sulaukė žinių apie verslą, kuris į galimybių pasą numojo ranka.

„Turime tokios informacijos – pavyzdžiui, restoranai arba kavinės ne visą laiką tikrina galimybių pasus, todėl šiek tiek tikrinsime ir juridinius asmenis – tiek policija, tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)“, – detalizavo Policijos departamento atstovas.

O pastarųjų taikinyje – apgyvendinimo, pramogų ir grožio sektoriai. Vienas paskutiniųjų pažeidimų atsakomybę užtraukė ir įmonei, ir klientui. „Tai buvo soliariumas ir atvejis buvo, kai vyras pasinaudojo moters galimybių pasu. Įvykis įvyko prieš daugiau nei dvi savaites Kaune“, – pasakojo NVSC atstovė.

Soliariumas atsakomybės sulaukė, nes galimybių paso tiesiog netikrino, o panašių atvejų grožio sektoriuje yra ir daugiau. Apie tai praneša jau ir patys gyventojai. „Tokių atvejų yra mažai, tačiau būna atsakingų žmonių, kurie informuoja“, – pridūrė ji.

Lauko prekyboje galimybių pasų kol kas nereikia. Anot policijos, pažeidimų skaičius rodo, kad dalis gyventojų vis dar nesuvokia, kad toks elgesys – rimtas nusikaltimas, už kurį numatoma griežta atsakomybė. „Už dokumentų klastojimą atsakomybė yra iki trejų metų laisvės atėmimo. Už pasinaudojimą svetimu dokumentu – iki šešerių metų laisvės atėmimo. Įprastai, kiek bylų jau yra baigtų, tai teismai skiria baudas. Baudos yra pakankamai nemažos – po kelis tūkstančius eurų. Taip pat vienoje byloje, kiek žinau, yra skirtas ir 20 parų areštas“

Patikrinimus taip pat atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Pažeidimai yra fiksuojami ir mūsų tikrai labai silpna vieta yra viešasis maitinimas. Kai kurie verslai atsainiai žiūri į keliamus reikalavimus“, – teigė VMVT Maisto skyriaus specialistė Miglė Navašinskaitė.

Iš praėjusią savaitę vykusio 41 patikrinimo vienuolikoje vietų nustatyti įvairūs pažeidimai.