J
eigu kiltų gaisras ir šimtai nukentėjusių žmonių pareikštų pretenzijas, beveik visi prekybos centrai turėtų rimtų rūpesčių.
Didieji prekybos ir pramogų centrai ėmė drausti savo klientus nuo nelaimingų atsitikimų. Netrukus turėtų būti išmokėta kompensacija šešiolikmetei, savaitgalį Klaipėdos „Akropolyje“ susižalojusiai veidą.
Nelaimė kavinėje
Sekmadienio vakarą šešiolikmetė Agneta su draugais sėdėjo vienoje kavinių, esančių prekybos ir pramogų sostinėje „Akropolis“. Kompanija buvo pasirinkusi stalelį, stovintį prie pat stiklo, skiriančio kavinę ir ledo areną.
Tuo metu čiuožykloje pramogavo nemažai žmonių. Liudininkų teigimu, šalia stiklo čiuožęs vaikas į jį pabeldė ranka. Esą nuo stipraus smūgio stiklas ėmė aižėti ir visiškai sudužo.
Stiklo šukės pažiro ant greta sėdėjusios šešiolikmetės galvos. Didesnė dužena merginai perrėžė kaktą, atsivėrė 2,5 centimetro pjautinė žaizda. Ši nelaimė akimirksniu sugriovė modelio karjeros siekusios šešiolikmetės ateities svajones.
Aplinkybės tiriamos
Bendrovė „Akropolis“ yra apdraudusi savo veiklą bendrosios civilinės atsakomybės draudimu. Šis draudimas galioja visose trijose bendrovės valdomose prekybos ir pramogų sostinėse „Akropolis“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuo pat jų atidarymo.
Šalia kitų sričių, „Akropolių“ civilinės atsakomybės draudimas apima ir žalą, kurią dėl draudėjo vykdomos veiklos gali patirti tretieji asmenys, šiuo atveju – „Akropolio“ lankytojai.
Incidentas Klaipėdoje yra draudžiamasis įvykis. Draudimo bendrovė, įvertinusi žalą, nukentėjusiai lankytojai išmokės jai priklausančią draudimo sumą.
Šiuo metu Klaipėdos „Akropolio“ atstovai kartu su stiklo tiekėjais ir montuotojais aiškinasi incidento aplinkybes. Tiriama, ar incidentui įtakos galėjo turėti tai, kad arenoje dažnai treniruojasi ledo ritulio žaidėjai, kuo kurių smūgių ritulys neretai atsitrenkia į stiklą ir taip jis galėjo įskilti.
Toks incidentas, kai dužo ledo arenos stiklas, Klaipėdos „Akropolyje“ – pirmasis. Į papildomą stiklų apsaugą ketinama investuoti apie 200 tūkst. litų.
Draudimas populiarėja
Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius pastebi, kad civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje populiarėja – kasmet vis didesnė dalis pramogų ir laisvalaikio centrų rimčiau vertina savo atsakomybę.
„Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose išsivysčiusiose valstybėse jokia rimtesnė veikla neįsivaizduojama be draudimo. Gerai, kad mūsų verslininkai pradeda eiti šiuo keliu“, – sakė M.Šalčius. Jis pabrėžė, kad draudimas yra viena paprasčiausių verslo apsaugos priemonių.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Verslo ir rizikos departamento direktorius Julius Kondratas pastebi, kad įmonės draudžiasi pernelyg mažoms sumoms. Daugelis jų nepasirengę didesniems įvykiams. Pavyzdžiui, jeigu kiltų gaisras ir šimtai nukentėjusių žmonių pareikštų pretenzijas, beveik visi prekybos centrai turėtų rimtų rūpesčių.
Per metus prekybos ir pramogų centrams pateikiama po kelias dešimtis ieškinių, vidutinė jų suma – keli tūkstančiai litų. Klasikinis draudžiamasis įvykis – paslydimas ant ką tik nuplauto grindinio. Vis dažniau skundžiamasi neatsargiais centrų darbuotojais, kurie prekių prikrautais vežimėliais užvažiuoja ant kojos ar kitaip užkliudo pirkėją.
Draudžiasi ne visi
„Utenos“ pramogų areną administruojančios bendrovės „Pram Art“ direktorius Eugenijus Teliukas apgailestavo, kad čiuožykloje traumas patyrę lankytojai kompensacijų tikėtis negali.
„Draudimo bendrovių požiūris mūsų lankytojams nepalankus. Jos mūsų teikiamą paslaugą yra priskyrusios padidintos rizikos grupei. Klientams siūlome patiems draustis gyvybę ir sveikatą“, – kalbėjo E.Teliukas.
Jis pasakojo, kad ledo rūmai įrengti iš aukštos kokybės medžiagų, takas į persirengimo kambarį išklotas specialia danga, ant kurios paslysti beveik neįmanoma.
„Dažnai čiuožinėti ateina nesportiško sudėjimo žmonės, jie elgiasi pernelyg drąsiai ir jau po kelių minučių iš arenos išnešami su sulūžusiais kaulais ar stipriais sumušimais. Pradedantiesiems patariame mūvėti apsaugas, tai padėtų išvengti nelaimės“, – sakė E.Teliukas.
Jis neslėpė, kad keli lankytojai yra pareiškę pretenzijų, tačiau žala jiems nebuvo atlyginta.
„Nenorime sukurti precedento. Žmonės pradėtų piktnaudžiauti, o mes, ko gero, bankrutuotume“, – svarstė E.Teliukas. Ledo rūmuose kas vakarą apsilanko 20–40 žmonių. Žiemą tikimasi didesnio lankytojų būrio.
Naujausi komentarai