„Frakcijų seniūnai su Vyriausybės atstovais sutarė, kad bus išmokų fondas, tai viena. Antra, reikėtų labai aiškiai peržiūrėti esamus pasiūlymus, kad tos išmokos nepersidengtų, tai yra darbdavys moka nedarbo draudimo išmoką, arba iš fondo“, - žurnalistams Vyriausybėje po susitikimo su Seimo frakcijų vadovais trečiadienį sakė ministrė.

Pasak socialdemokratų frakcijos Seime seniūnės Irenos Šiaulienės, siekiant išlaikyti tokį fondą darbdaviai papildomų mokesčių neturės mokėti. Jos teigimu, šiam fondui užteks to, ką darbdaviai sutaupys, mažinant jų įmoką Valstybinio socialinio draudimo fondui („Sodrai“) vienu procentiniu punktu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sakė, kad apsispręsta ilgainiui mažinti darbdavių „Sodros“ įmoką 12 procentinių punktų, tačiau kol kas nėra aišku, per kokį laiką tai gali įvykti. Pasak jos, tokius nuostolius „Sodrai“ numatyta kompensuoti perkeliant bazinės pensijos mokėjimą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą.

Šiuo metu darbdavio įmoka „Sodrai“ siekia 27,98 proc., o kartu su 3 proc. sveikatos draudimo įmoka - 30,98 procento.

A.Pabedinskienė teigimu, taip pat susitarta „įstatyme aiškiai įrašyti“, kad minimalus atlyginimas kartą per metus būtų peržiūrimas ekspertų ir tik tada būtų sprendžiama, kaip jį keisti.

Prie Vyriausybės politikų pasitarimo metu piketavo apie 10 darbuotojų interesus atstovaujančių profsąjungų atstovų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS anksčiau teigė, kad be politinio sutarimo komitetas negali imtis fondo netekusiems darbo steigimo projekto, o dėl to viso socialinio modelio, kuris turėtų liberalizuoti darbo santykius, klausimas stringa Seime.

Finansų ministras Rimantas Šadžius yra pareiškęs, kad toks fondas būtų rizikingas, nes darbdaviai suskubs juo pasinaudoti, fondas bus ištuštintas, o valstybei reikės skolintis.

Tačiau socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė I.Šiaulienė teigė, kad susitarta dėl mechanizmo, siekiant neleisti darbdaviams piktnaudžiauti to fondo išmokomis.

„Bus parengtas ir sudėliotas visas mechanizmas, kad nenukentėtų dirbantieji, jų būtų apsaugoti interesai, ir tuo fondu darbdaviai taip pat negalėtų piktnaudžiauti“, - teigė Seimo narė.

Audito komitetas anksčiau siūlė iniciatyvą dėl fondo steigimo atmesti, o Biudžeto ir finansų komitetas projekto svarstyme padarė pertrauką.

Svarstydamas naująjį Darbo kodeksą Seimas yra pritaręs, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės ir vienoje darbovietėje bus išdirbę daug metų, ateityje mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka iš fondo turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą siektų penkis vidutinius darbo užmokesčius, o minimali - vieno mėnesio, jeigu atleidžiamas darbuotojas vienoje vietoje būtų dirbęs nuo trejų iki penkerių metų.

Seimas iki minimumo linkęs sumažinti darbdavių įpareigojimus dėl išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams - ji siektų vieną vidutinį darbo užmokestį, jeigu darbo santykiai tęstųsi daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau - pusę uždarbio.

Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia apie 760 euro. Fondo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai  galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.

Darbdavio įmokos dydį į fondą nustatytų taryba, o jeigu ji nesutartų, būtų taikomas maksimalus tarifas. 

Planuojama, kad socialinis modelis bus priimtas iki vasaros ir įsigalios nuo 2017 metų.