Sudėtinga susitarti dėl dujų tiekimo

Lietuvos premjeras pareiškė, kad su Latvija sudėtinga susitarti dėl dujų tiekimo iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje, nes jos dujų rinką iš esmės valdo Rusijos „Gazprom“.

„Prasidėjo pokalbiai su Latvija - reikia pripažinti, kad šitie pokalbiai yra gana dar sudėtingi ir nelengvi, nes Latvijoje rinką valdo „Gazprom“, kuris turi Inčukalnio saugykloje (bendrovėje „Latvijas gaze“ - BNS) didžiulį akcijų paketą, kuris suteikia teisę valdyti. O Latvija ruošiasi trečiąjį energetikos paketą įgyvendinti tik 2017 metais, bet tikimės, kad ir jie jį įgyvendins ir tada bus su jais lengviau susitarti dėl dujų tiekimo“, - penktadienį interviu LRT televizijai sakė Algirdas Butkevičius, kuris vadovavo Klaipėdoje posėdžiavusios Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžiui.

Ministras pirmininkas teigė, kad nepavykus su Latvija susitarti dėl Inčukalnio dujų saugyklos naudojimo, Lietuva svarstytų galimybę įrengti tokią saugyklą Syderiuose.

„Mūsų interesas, jeigu mes kalbame apie regioninės politikos turėjimą, tai pirmiausia mes turime kalbėtis su Latvija, Estija dėl Inčukalnio saugyklos pilno panaudojimo, bet jeigu nepavyktų po kažkurio laiko, tada mes kalbėtume ir apie mūsų saugyklos turėjimą. Bet mes turime suprasti, kad kiekviena investicija reikalauja tam tikrų išlaidų, kurias turi dengti verslas ir žmonės. Mes vis dėl to esame užsibrėžę, kad energetikos sistema turi būti vieninga Baltijos regione ir jis turi integruotis į Vakarų energetikos sistemą“, - tikino premjeras.

Latvija sako, kad trečiąjį ES energetikos paketą įgyvendins iki 2017 metų balandžio. Tik tuomet šalis užtikrins laisvą prieigą prie jos dujų tinklų. „Gazprom“ valdo 34 proc. „Latvijas gaze“ akcijų, dar 16 proc. – Rusijos kapitalo „Itera Latvija“.

Pernai lapkritį Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad apie 1 mlrd. litų vertės Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos projektą įgyvendintų tik tuo atveju, jei gautų Europos Sąjungos paramos ir jei nepavyktų susitarti su Latvija dėl Inčukalnio saugyklos naudojimo.

Energetikos ministras Rokas Masiulis yra sakęs, kad Syderių saugyklą reikėtų vystyti kartu su Lenkija, nes tuomet būtų lengviau užsitikrinti ES paramą.

Saugyklos įrengimas kainuotų 600 mln. litų, o dar 481 mln. litų prireiktų 500 mln. kubų dujų „pagalvei“. Projektas galėtų būti įgyvendintas per 7 metus.

Ragina liberalizuoti rinką

Premjeras Algirdas Butkevičius dar kartą paragino Latviją įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą ir liberalizuoti dujų rinką.

„Prognozuojant netolimos ateities per terminalą tiekiamų dujų kainų perspektyvas, tikėtina, kad jos bus itin patrauklios. Todėl labai svarbu, kad ir kaimyninė Latvija kuo greičiau atvertų trijų šalių prieigą dujų rinkoje“, – pranešime spaudai sakė premjeras, kuris penktadienį vadovavo Klaipėdoje posėdžiavusios Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžiui.

Pasak Vyriausybės vadovo, SGD terminalas Klaipėdoje atveria naujas galimybes Baltijos regionui, jau sėkmingai dujos eksportuojamos į Estiją.

Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis yra teigęs, kad Lietuva galėtų tiekti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo kitoms Baltijos šalims, tačiau nerimo kelia Latvijos dujų sistema.

BNS pernai gruodį kalbinti ekspertai teigė, kad bendra dujų rinka Baltijos valstybės galės naudotis tik 2017 metais, kai Latvijoje bus įgyvendintas ES trečiasis energetikos paketas. Iki tol Latvija riboja laisvą priėjimą prie dujų vamzdynų.

Dujų tranzitas per Latviją yra įmanomas pagal galiojančius teisės aktus, tačiau trukdo įvairūs formalumai - pavyzdžiui, „Latvijas gaze“ reikia įspėti mėnesį, planuojant gabenti dujas per Latviją.