„Sankcijų mechanizmas, deja, yra neišbaigtas, kadangi ta galimybė tiekti į trečiąsias šalis, ji dabar yra šiek tiek sugriežtinta, bet, mūsų supratimu, nepakankamai“, – pirmadienį lankydamasi Rokantiškėse žurnalistams sakė premjerė.

„Negaliu paneigti, kad tokie pokalbiai vyksta ir tas aiškinimasis vyksta“, – pridūrė ji.

Sausio pabaigoje nepriklausomas Rusijos tinklapis „The Insider“ kartu su Taivano leidiniu „The Reporter“ atlikęs bendrą žurnalistinį tyrimą paskelbė, kad Taivanas per pastaruosius metus tapo svarbiausiu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijos karinei pramonei.  

„Žinoma, reikia suprasti, kad čia vyksta tokia kova Rusijai pastačius savo visą ekonomiką į tokį karinį režimą ir bandant maksimizuoti karinę pramonę“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė kovą su sankcijų apėjimu vadino labai sudėtinga.

„The Insider“ paskelbto tyrimo duomenimis, nepaisant 2023-ųjų sausį Taipėjaus įvestų sankcijų staklių tiekimui į Rusiją, ši įranga iš Taivano čia keliauja laivais per trečiąsias šalis, daugiausia – Kiniją ir Turkiją.

Remdamasis tarptautinėje prekybos duomenų platformoje NBD esančiais Rusijos muitinės duomenimis, „The Insider“ skelbia, kad 2023 metų kovą–rugsėjį Maskva importavo 193 vienetų taivanietiškų staklių už beveik 29 mln. JAV dolerių.

Tuo metu Lietuvos ir Taivano ryšiai gilėja pastaruosius keletą metų. 2021 metų rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, o 2022 metų lapkritį Lietuva atidarė prekybos atstovybę Taipėjuje.