Lažybos ir politinis teatras
Didžiausia pasaulyje prognozių rinkų platforma „Polymarket“ kviečia lažintis, kada baigsis karštoji karo Ukrainoje fazė.
Dėl pirmosios lažybų dalies – Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose – jau viskas aišku, dėl antrosios – kad per 90 dienų nuo jo pergalės paskelbimo, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 19 d. 23.59 val. Rytų pakrantės laiku (balandžio 20 d. 6.59 val. Lietuvos laiku) bus paskelbta paliaubos arba taikos sutartis tarp Ukrainos ir Rusijos – tebeverda aistros. Sausio 1-ąją „taip“ ir „ne“ santykis buvo pastarojo naudai.
Kaip artimiausiu metu klostysis reikalai kinetinio susidūrimo ir diplomatiniuose frontuose, sunku pasakyti dėl daugybės kintančių sąlygų ir neaiškios situacijos Rusijoje.
Tarptautinio valiutos fondo atnaujintame pagrindiniame scenarijuje prognozuojama, kad karas baigsis šių metų pabaigoje, o blogesnio scenarijaus atveju – kitų metų viduryje.
„Sky News“ skelbia versiją, kad Rusija gali siekti užbaigti derybas dėl Ukrainos iki gegužės 9 d. Tądien sukaks 80 metų nuo Maskvos pripažįstamos Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Žinant manijai prilygstančią Putino trauką simbolizmui, politikos teatralizavimui, ši diena būtų ideali paskelbti naują pergalę prieš tariamą fašizmą.
„Prognozuoju, kad karas Ukrainoje baigsis 2025 m. Arba tiksliau: kovos baigsis ir konfliktas bus įšaldytas, – mano televizijos korespondentas Maskvoje Ivoras Bennettas, aiškindamas, kad abi kariaujančios pusės neseniai pareiškė norą daryti nuolaidų, kad būtų pasiektas taikos susitarimas. – Kad ir koks būtų rezultatas, Rusija jį pateiks kaip laimėjimą.“
Įtaka: artimiausia perspektyva tiek karo lauke, tiek diplomatiniame fronte priklausys nuo D. Trumpo sprendimų. Nuotraukoje — išrinktojo JAV prezidento ir V. Zelenskio (dešinėje) susitikimas Paryžiuje. / Ukrainos prezidentūros / SIPA / „Scanpix“ nuotr.
Užkulisiniai veiksmai
Sudėtingą padėtį fronte lems tai, kad sausio pabaigoje turėtų įvykti naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija. Nors ko kas nėra aiškių ženklų, kad jam pasiseks, kaip žadėjo, sustabdyti karo veiksmus, galima derybų perspektyva verčia Rusijos diktatorių stumti į priekį savo armiją, kad užsitikrintų stiprią poziciją.
„Karui artėjant prie trečiųjų metų, turėdama apytiksliai 1 mln. žuvusių ir sužeistų, Ukraina, regis, pralaimi“, – sako BBC korespondentas, kurio teigimu, karas Ukrainoje pasiekė lūžio tašką. Jam įspūdį daro, kad Rusijos okupacinės pajėgos žengia į priekį sparčiausiai nuo visiškos invazijos pradžios.
Ukrainos ekspertai kritikuoja tokį požiūrį, kai esą pervertinami taktiniai Rusijos laimėjimai ir neatsižvelgiama į bendrą situaciją daugiau kaip 1 000 km besidriekiančioje fronto linijoje.
Štai detaliems skaičiavimams, o ne emocijoms ir abstraktiems išvedžiojimams pirmenybę teikiantis karo ekspertas Aleksandras Kovalenka skaičiuoja: Rusijos kariuomenė 2024 m. patyrė didžiausių nuostolių per savo egzistavimo laiką. Per rekordinį gruodžio mėnesį agresorius neteko 48 670 karių, per visus metus – 430 790 karių, o tai gerokai daugiau nei per 2022 m. ir 2023 m. kartu sudėjus. 8–9 žuvusiems kariams tenka vienas prarastas įrangos vienetas, daugelis Rusijos tankų saugojimo bazių yra visiškai tuščios. Rusijos kariuomenė 2025 m. pradėjo labai nusilpusi, nors šis faktas ir nepaneigia jos pastangų didinti savo arsenalą.
Oficialūs Ukrainos valdžios atstovai atmeta bet kokias kalbas apie spaudimą ir teiginius, kad, į Baltuosius rūmus sugrįžus D. Trumpui, taikos derybos yra neišvengiamos. „Joks derybų procesas negali vykti, nes Rusija nebuvo priversta sumokėti pakankamai didelės kainos už šį karą“, – BBC cituoja Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėją Michailą Podoliaką.
Nors kol kas sunku pasakyti, ar D. Trumpas turi aiškų veiksmų planą, atsirado tam tikrų jo būsimos politikos svertų kontūrų. Tai ginklų tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms klausimas, kurį jis veikiausiai naudos kaip argumentą tiek Kyjivui, tiek Maskvai. Dar vienas įrankis jo rankose – okupuotų teritorijų klausimas. Tarptautinių santykių ekspertas Nazaras Prichodka mano, kad būsimasis JAV prezidentas iš tiesų gali jėga priversti Kremlių kai kur atsitraukti iš Ukrainos teritorijų, imsis veiksmų, kad reikšmingai sumažėtų naftos kainos ir spaustų Kiniją liautis rėmus Maskvą.
BBC autoriaus teigimu, Volodymyras Zelenskis siekia pateikti save kaip asmenį, su kuriuo D. Trumpas gali tartis. Jis suskubo pasveikinti D. Trumpą su pergale rinkimuose, išsiuntė aukšto rango pareigūnų susitikti su jo komanda, lankydamasis Paryžiuje Dievo Motinos katedros atidarymo iškilmėse susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir išrinktuoju JAV prezidentu.
Ukrainos ekspertai kritikuoja tokį požiūrį, kai esą pervertinami taktiniai Rusijos laimėjimai ir neatsižvelgiama į bendrą situaciją daugiau kaip 1 000 km besidriekiančioje fronto linijoje.
Dar prieš JAV prezidento rinkimus buvo ženklų, kad V. Zelenskis ieško būdų, kaip padidinti Ukrainos, kaip būsimos partnerės, patrauklumą būsimam JAV vadovui. Pavyzdžiui, V. Zelenskis išsakė bendrų investicijų į Ukrainos gamtinių išteklių, įskaitant uraną, grafitą ir litį, plėtrą perspektyvą. Tačiau kiti pergalės plano punktai, pavyzdžiui, Ukrainos narystė NATO ir visapusis nebranduolinis strateginis atgrasymas, esą Kyjivo sąjungininkams įspūdžio nepadarė.
Straipsnio autorius pažymi, kad Ukrainos reikalavimas tapti NATO nare tebėra kliūtis. V. Zelenskis leido suprasti, kad yra pasirengęs sutikti, jog iš pradžių narystės privalumai galėtų būti taikomi tik toms teritorijoms, kurias kontroliuotų Ukraina. Tačiau toks pasiūlymas dar nebuvo pateiktas, rašo BBC.
Silpsta ekonominis imunitetas
Dėl to, kiek karo eigai svarbi Rusijos ekonomikos padėtis, nesutariama ne ką mažiau nei dėl situacijos fronte. Iš dalies tokius nuomonių skirtumus galima paaiškinti tuo, kad Maskva vis labiau slepia objektyvius rodiklius.
Anot minėto BBC autoriaus, sąjungininkai toliau griežtina sankcijas Maskvai, tikėdamiesi, kad Rusijos karo ekonomika pagaliau žlugs. „Vis dėlto, pasak JAV Kongreso šaltinio, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, jaučiamas gilus nusivylimas, kad sankcijos nesugriovė Rusijos ekonomikos tiek, kad ji negalėtų atsigauti“, – rašo BBC.
Neseniai žinomas švedų ekonomistas Peras Andersas Åslundas leidinyje „The Economist“ rašė, esą Rusijos ekonominė situacija yra žymiai sudėtingesnė, nei rodo oficialūs skaičiai. Nors valdžia skelbia optimistinius rodiklius – tik 1,2 proc. BVP kritimą 2022 m., net 3,6 proc. augimą 2023 m., nepriklausomi ekonomistai įžvelgia rimtų problemų.
Realus ekonominis augimas koncentruojasi tik kariniame sektoriuje ir su juo susijusiose srityse, o civilinį sektorių kausto stagnacija. 2024 m. pradžioje infliacija pasiekė 7,4 proc., vasarą ji išaugo iki 9,1 proc., nepaisant Centrinio banko pastangų ją suvaldyti. Bankas buvo priverstas drastiškai kelti palūkanų normą iki 21 proc. Rublio kursas dramatiškai krito – nuo 34 rublių už dolerį 2013 m. iki 100 rublių dabar.
Situaciją sunkina struktūrinės problemos. Šalis susiduria su reikšmingu darbo jėgos trūkumu – oficialus nedarbas tesiekia 2,4 proc. Tai iš dalies susiję su masiniu jaunų, išsilavinusių specialistų išvykimu – vien 2022 m. emigravo apie 1 mln. žmonių. Tuo pat metu tradiciniai valstybės pajamų šaltiniai senka – naftos ir dujų pajamos federaliniame biudžete sumažėjo nuo įprastų 50 proc. iki 31 proc.
Šiemet gynybos išlaidos sudarys 41 proc. federalinio biudžeto, tuo pat metu drastiškai mažinant socialinėms reikmėms skiriamas lėšas (nuo 27–30 proc. 2019–2021 m. iki vos 16 proc. 2025 m.). Nacionalinio gerovės fondo likvidūs ištekliai tesiekia 55 mlrd. dolerių ir, nesikeičiant sąlygomis, gali išsekti jau iki šių metų rudens.
Tad net didžiausi pesimistai negali nesutikti: kartu su didžiuliais nuostoliais mūšio lauke karo prieš Ukrainą kaina dar gali priversti Rusijos diktatorių sėsti prie derybų stalo. „Tačiau, – klausia BBC autorius, – kiek dar teritorijų ir žmonių Ukraina praras, kol ateis tas momentas?“
Maskva stiprina arsenalą
Vis dėlto ne vien politika lems karo eigą. Ukrainos kovos su dzinformacija centro vadovas A. Kovalenka laikosi nuomonės, kad agresorė Rusija planuoja kariauti 2025 m. ir dar kelerius metus išlaikyti gebėjimą kariauti.
„Rusija demonstruoja, kad planuoja kariauti visus 2025 m., taip pat daro viską, kad išsaugotų galimybę kariauti dar kelerius metus“, – mano jis. Nuomonę A. Kovalenka grindžia duomenimis apie Rusijos planus karo reikmėms ir propagandai skirti įspūdingą biudžeto dalį.
Jis priminė, kad lapkričio pabaigoje Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas lankėsi Šiaurės Korėjoje, kur susitiko su Kim Jong Unu ir Šiaurės Korėjos gynybos ministru.
„Pagrindinis A. Belousovo tikslas buvo pasiekti naujų susitarimų su Pchenjanu dėl artilerijos sviedinių, balistinių raketų KN23 tiekimo, taip pat dėl daugiau Korėjos karių siuntimo į Rusijos Federacijos teritoriją“, – mano ekspertas.
Efektyvinti aktyviąją gynybą
Ukrainos ginkluotosios pajėgos tuo tarpu tikisi gauti papildomų „Patriot“ sistemų, kurios padeda apsiginti nuo pagrindinio Rusijos pranašumo – sparnuotųjų ir balistinių raketų, kuriomis okupantai bando sunaikinti šalies energetikos infrastruktūrą.
Per rekordinį gruodžio mėnesį agresorius neteko 48 670 karių, per visus metus – 430 790 karių, o tai gerokai daugiau nei per 2022 m. ir 2023 m. kartu sudėjus.
V. Zelenskis neseniai sakė, kad, norint visiškai apsaugoti šalį, Ukrainos oro pajėgoms reikia dar maždaug 15–20 „Patriot“ sistemų. A. Kovalenka kalba apie dar tobulesnes amerikiečių priešraketinės gynybos sistemas THAAD, kurios sukurtos apsaugai nuo vidutinio nuotolio raketų ir kitų didelio greičio oro grėsmių, tarp kurių – ir perdarytos tarpžemyninės raketos „Orešnik“.
THAAD naudoja vadinamąją kinetinio perėmimo koncepciją – numuša dideliu greičiu skriejančius taikinius be kovinės dalies sprogdinimo. Taip sistema veikia efektyviau ir sumažėja rizika, susijusi su sprogimais ir nuolaužų išsibarstymu, o tai ypač svarbu tankiai apgyvendintiems miestams.
THAAD sistema gali perimti taikinius iki 150 km aukštyje – grėsmes galima neutralizuoti dar prieš joms pasiekiant savo tikslą. Be to, THAAD pasižymi dideliu mobilumu. Tačiau ji turi vieną didelį trūkumą – yra kone dvigubai brangesnė nei „Patriot“.
Ukrainai reikėtų stiprinti priešlėktuvinę gynybą – didinti daugiafunkcių lėktuvų F-16, kurie dabar sėkmingai medžioja rusų sparnuotąsias raketas, parką.
Opiu klausimu tampa ir mobilizacija. Nors JAV ragina mažinti šaukiamųjų amžių iki 18 metų, Kijyvas tam priešinasi, argumentuodamas ginklų trūkumu naujiems daliniams. Idealus šturmo karys yra 25–35 metų. 18-mečiui psichologiškai sunku atlaikyti karo siaubą, aiškina ukrainiečių ekspertai ir kartu pripažįsta: kovos fronte dar greitai nesiliaus, mobilizuoti reikės daugiau tėvynainių.
Be pajėgų gausinimo, vis aktualesnis ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų modernizavinimo klausimas. Svarstoma pereiti nuo brigadų prie divizijų sistemos, siekiant geresnės karinių vienetų sąveikos. „Kartais trys mūsų brigados kovoja prieš vieną rusų diviziją, kuri turi geresnę valdymo sistemą“, – situaciją apibūdina A. Kovalenka.
Austrų karo eksperto Thomo Kuperio manymu, karinei vadovybei ir kariuomenei trūksta šiuolaikinės nacionalinės gynybos doktrinos, vienodų kokybės standartų. Savo ruožtu karinis ekspertas Viktoras Kevliukas mano, kad reikia aiškiau apibrėžti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, žvalgybos institucijų funkcijas.
