„Dujų atveju turime grįžimą į 2019 metų lygį, nes praėjusiais metais kainų lygis buvo nenormaliai žemas ir taip jau yra, kad naftos produktų kainos, pačios naftos kainos tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikata“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Kai mums pigiau kainuoja benzinas, labai džiaugiamės, bet kai benzinas pradeda dėl į priešingą pusę pasisukusios dinamikos kainuoti brangiau, mums tas nelabai patinka, bet reikia suprasti, kad tai yra ekonomikos atsigavimo kaina“, – pridūrė ji.

Premjerė pabrėžė, jog kainų nustatymas yra depolitizuotas, todėl Vyriausybė negali turėti jokios įtakos kainoms.

„Šių kainų nustatymas jau daugybę metų yra patrauktas nuo politikų nagų. Tai yra padaryta ne šiaip sau, tai padaryta todėl, kad nesusidurtume su tokiomis situacijoms, su kuriomis anksčiu susidurdavome, kada nedrįstant priimti tam tikrų sprendimų, kuriuos galbūt diktuoja rinkos konjunktūra, žaliavų kainos. Dėl politinio išskaičiavimo vėliau tenka priimti daug skausmingesnius sprendimus“, – sakė I. Šimonytė.

Dėl politinio išskaičiavimo vėliau tenka priimti daug skausmingesnius sprendimus.

Anot jos, Vyriausybės atsakomybė yra rūpintis ne kainomis, kurios priklauso nuo objektyvių veiksnių, bet žmonių pajamomis.

„Tuo tikslu tikrai Vyriausybės sprendimai bus adekvatūs ir dėl minimalių pajamų, tiek dėl pensijų, tiek dėl kitų pajamų, kurios žmonėms leidžia šitas išlaidas lengviau apmokėti“, – sakė premjerė.

Gegužės pabaigoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paskelbė, kad rinkose augant žaliavų kainoms, elektra nuo liepos daugumai vartotojų turėtų brangti vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc.