Andrius Kubilius siūlo Lietuvos bankui atidžiau stebėti greitųjų kreditų rinką ir neleisti gyventojams prasiskolinti. Tačiau valdžiai vertėtų pasirūpinti teisės aktų, mat dabartiniai įstatymai tokios atsakomybės nenumato.

Ragina imtis darbo

Vyriausybės vadovas tik dabar pastebėjo, kad šalyje nekontroliuojama greitųjų vartojimo kreditų įstaigų veikla. Jau kelerius metus lengvai prieinami pinigai masina vis daugiau gyventojų, jie brenda į skolas.

"Atsakingos institucijos, visų pirma, Lietuvos bankas, į tai turėtų žiūrėti ypač kruopščiai ir ieškoti efektyvių būdų, kaip kontroliuoti padėtį, neleisti žmonėms galbūt kartais ar neatsakingai, ar nematant kitų išeičių visiškai prasiskolinti", – interviu Žinių radijui vakar sakė ministras pirmininkas.

Premjero patarėjas ryšiams su visuomene Ridas Jasiulionis dienraščiui paaiškino, kad A.Kubilius Lietuvos bankui kol kas jokių konkrečių pasiūlymų nepateikė, tik paragino imtis iniciatyvos ir sugalvoti būdų, kaip būtų galima kontroliuoti šiuo metu niekieno neprižiūrimą greitųjų kreditų rinką.

"Jei Lietuvos bankas manys, kad geriausias būdas tai padaryti yra nauji įstatymai ar pataisos, jis gali savo pasiūlymą pateikti mums, ir Vyriausybė tas pataisas inicijuos. Bet gal jie ras kitų būdų, kaip pažaboti tą augantį skolinimą žiauriomis sąlygomis? Gal užtektų švietėjiškos kampanijos?" – svarstė ministro pirmininko patarėjas.

Kratosi papildomo darbo

Tačiau Lietuvos bankas šios misijos kratosi ir papildomos veiklos imtis neketina. Vienintelis argumentas – įstatymai tokios prievolės bankui nenumato.

"Lietuvos bankas tiksliai vykdo visus įstatymus ir kitus teisės aktus. O pagal dabartinius teisės aktus Lietuvos bankas prižiūri tik kredito įstaigas – bankus ir kredito unijas. Bankui įstatymais nesuteikti įgaliojimai atlikti greitųjų kreditų teikėjų veiklos priežiūrą", – kaip maldą išrėžė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška.

Anot jo, paties premjero potvarkiu dar 2008 m. rugsėjį sudaryta darbo grupė (joje dalyvavo ir Finansų ministerijos bei Lietuvos banko atstovai), kuri parengė vartojimo kredito įstatymo projektą – į jį perkelti ES teisės aktų nuostatai. Šis teisės aktas, kaip siūlyta projekte, turėtų ne tik reglamentuoti įmonių, išduodančių greituosius kreditus, veiklą, bet būtų taikomas visiems asmenims, kurie suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu.

Įstatymas esą turėtų išspręsti minėtas problemas, tačiau jis dar nepriimtas, nors greitieji ir vartojimo kreditai šiuo metu dalijami itin plačiai. Projekte numatyta, kad kredito davėjus prižiūrės ir kontroliuos naujai įkurta tarnyba.

Silpna ir bankų priežiūra

Premjeras vakar taip pat buvo užsiminęs, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuva pateko į gilią recesiją, yra ta, kad per pastaruosius ketverius ar penkerius metus šalyje buvo beveik nekontroliuojamas paskolų gyventojams teikimas. Taigi kyla klausimas, ar tik neplanuojama sugriežtinti ir bankų ar bet jau paskolų sektoriaus priežiūros?

Premjero patarėjas patikino, kad A.Kubilius bankų omenyje neturėjo. "Ne ne, premjeras kalbėjo tik apie greitųjų kreditų bendroves", – tvirtino R.Jasiulionis.

Tačiau paklaustas, ar iki krizės vykdyta bankų skolinimo politika, kai paskolos buvo dalijamos ypač lengvai, Vyriausybės vadovo nuomone, yra priimtina, premjero patarėjas pareiškė negalintis to vertinti.

Vilmantas Midvikis, Greitųjų kreditų asociacijos valdybos pirmininkas

Kontroliuoti galima bet ką. Tik klausimas, ar to reikia. Norėčiau išgirsti premjero argumentus, kodėl reikia kontroliuoti greitųjų kreditų bendroves. Bankai ir kredito unijos tai – socialiai jautrios institucijos. Jos surenka gyventojų indėlius ir juos perskolina. Dėl to ir turi būti griežčiau kontroliuojamos. O greitųjų vartojimo kreditų bendrovės skolina savo lėšas. Taigi tokios socialinės rizikos nėra. Mes vykdome veiklą kaip ir bet kuri kita bendrovė, mūsų veikla reglamentuojama įstatymais, Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. Todėl, mano galva, papildomos priežiūros nereikia.