„Diskusijos apie galimybę mažinti arba skatinti žmones mažiau naudoti grynuosius pinigus yra prasmingos, nes tiek Lietuvoje atlikti tyrimai, tiek tarptautinių kompetentingų organizacijų tyrimai rodo, kad grynųjų naudojimo dydis pakankamai smarkiai koreliuoja su šešėline ekonomika, ir jei galime skaitmenizuoti tam tikras veiklas, tuo metu šešėlis traukiasi“, – LRT radijui sakė S. Krėpšta.

Kaip teigiamą pavyzdį jis išskyrė nuo gegužės 1 dienos startuosiančią elektroninę automobilių prekybos sistemą.

Kalbėdamas apie siūlymą drausti atlyginimų mokėjimą grynaisiais, S. Krėpšta nurodė, kad svarbu įvertinti, kokius šalutinius poveikius tai gali sukelti.

„Kalbant apie atlyginimų mokėjimą į korteles, turbūt daugiausia rizikų gali kilti regionuose, ypač miesteliuose, kaimeliuose, kuriuose galimybė išgryninti lėšas iš bankomato ar kitų terminalų yra apribota ir reikia keliauti ne vieną ir kartais ne 10 kilometrų iki artimiausio taško. Svarbu išgryninti galimas rizikas ir atliepti papildomomis priemonėmis“, – sakė S. Krėpšta.

Seime šiuo metu vyksta svarstymai dėl siūlymo uždrausti darbo užmokestį ir dienpinigius mokėti grynaisiais.