„Iš tiesų, energetinis efektyvumas, taupymas yra ta tema, kuriai buvo skirta per mažai dėmesio pas mus. Ypač įdomu stebėti, kaip apie energetinį efektyvumą, šilumos taupymą kalba pietinės valstybės, o pas mus tos temos beveik nėra“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Energetikos ministerijos pirmadienį paviešintą energijos taupymo priemonių planą jis vertina teigiamai, tačiau, anot patarėjo, reikalingi sprendimai, padėsiantys taupyti energiją.

„Nėra kalbama apie tai, kaip sekasi su pastatų restauravimu, šiltinimu daugiabučių, kaip sekasi su valstybės pasiūlymu gyventojams taupyti energiją. Labai gerai, kad ministerija diskusiją pradeda“, – sakė J. Neverovičius.

Plane siūloma valstybės institucijoms mažinti temperatūrą patalpose žiemą ir didinti vasarą, išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą, iki penkių mėnesių sutrumpinti maksimalų 120 ar 130 km per valandą leistiną greitį greitkeliuose ir autostradose. Skaičiuojama, kad valstybei tai padėtų sutaupyti apie 140-160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.

Nėra kalbama apie tai, kaip sekasi su pastatų restauravimu, šiltinimu daugiabučių, kaip sekasi su valstybės pasiūlymu gyventojams taupyti energiją.

„Dar geriau būtų, jei už to eitų tam tikri valstybės sprendimai, kaip remti ir padėti žmonėms taupyti energiją“, – sakė patarėjas.

2014-2020 metais viešųjų pastatų atnaujinimui skirta 113 mln. eurų paramos, tačiau panaudota mažiau nei dešimtadalis – vos 9 mln. eurų, skelbia Energetikos ministerija.

Prezidentas ragina kompensuoti elektros išlaidas ir verslui

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę numatyti elektros kainų kompensacijas ne tik gyventojams, bet ir verslui, sako jo patarėjas.

„Aptariamos įvairios opcijos, viena iš jų – smulkiajam verslui pasiūlyti kažkokia forma kompensacijas, pririšant jas prie praeitų metų vidutinio elektros energijos suvartojimo, pagal tai, kiek verslai mokėjo praeitais metais“, – Žinių radijui antradienį teigė J. Neverovičius.

Anot jo, diskutuojama apie panašų paramos modelį, koks buvo taikomas verslui per pandemiją kompensuojant praradimus pagal valstybei sumokėtus mokesčius.

Dabar, kai verslai susiduria su egzistenciniais iššūkiais, valstybė neturėtų palikti jų ant ledo ir turėtų padėti išgyventi šį sunkiausią laikotarpį.

„Dabar, kai verslai susiduria su egzistenciniais iššūkiais, valstybė neturėtų palikti jų ant ledo ir turėtų padėti išgyventi šį sunkiausią laikotarpį“, – sakė J. Neverovičius.

Anot patarėjo, premjerės Ingridos Šimonytės prezidentui pirmadienį pateiktas planas, numatantis aukštų elektros ir dujų kainų amortizavimo priemones, tenkina kaip „pradžia diskusijai“.

„Dokumentas kaip pradžia diskusijai, jis tenkina. Be abejo, reikės ir gilinti, ir plėsti tą diskusiją judant link biudžeto tvirtinimo“, – sakė jis.

Kompensacines priemones su prezidentu aptarusi premjerė pirmadienį teigė, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.

„To paketo, kurį pasiūlė premjerė, – jis įvertintas 1 mlrd., tai yra 2 proc. BVP – tam tikros erdvės judėjimui yra, atliepus tuos svarbius tikslus, matyt, galima rasti balansą tam, kad ir biudžetas būtų tvarus ir valstybė nepaliktų namų ūkių ir ypač smulkių verslų spręsti tuos egzistencinius klausimus“, – nurodė jis.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kilo iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo.

J. Neverovičius: EK siūlymas dėl elektros rinkos kelia nerimo

Europos Komisijos (EK) pateiktas pirminis pasiūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, sako prezidento patarėjas J. Neverovičius. Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) turi rasti sprendimus mažinti kainas rinkoje, pavyzdžiui, išimant dujas iš elektros kainą formuojančio algoritmo.

„Matėme pirminius pasiūlymus ES dėl galimų priemonių, tas pasiūlymas yra labiau katalogas kitų valstybių taikomų jau priemonių, tame tarpe ir Lietuvoje kas buvo, kompensavimo mechanizmai namų ūkiams tam tikri. Bet pirminis Komisijos pasiūlymas šiek tiek neramina, nes jis eina gal ne iki galo į tą pusę, kur mes matytume, kad reikalingas rezultatas. Tai yra ne kainų mažinimo, o surinkimo lėšų iš rinkos tam, kad tas lėšas perskirstytų“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėjas.

„Energetinio karo prieš ES atveju ji turi tiek svorio ir gebėjimo, kad šiek tiek rinkos dizainą pakeistų, visų pirma išimant dujas iš kainą formuojančio algoritmo, leisti visoms kitoms gamybos rūšims konkuruoti dėl mažesnės kainos, – akivaizdu, kad dujos yra čia didžiausia problema“, – pridūrė jis.

Pasak J. Neverovičiaus, tik likus tam tikram nepagamintos elektros deficitui, trūkstamas kiekis galėtų būti užsakomas pagal skaidrų principą, įskaičiuojant kaštus ir maržą bei pagaminant trūkstamą elektros kiekį iš dujų.

J. Neverovičiaus teigimu, papildomo elektros rinkos dalyvių pelno apmokestinimas Lietuvoje nėra aktualus, kadangi šalyje elektros gamybos beveik nėra.

„Mūsų elektros gamyba beveik neegzistuoja, neturime įmonių, kurios išgauna naftą ar dujas, neturime ką apmokestinti, dėl to turime galvoti apie tai, kaip paveikti bendrą ES kainų lygį, nes esame integrali bendros rinkos dalis“, – sakė prezidento patarėjas.

„Reikia galvoti apie tai, kad bendras europinis sprendimas nereikštų, kad pinigai iškeliauja iš Lietuvos ir remiami, pavyzdžiui, Švedijos ar Vokietijos vartotojai Lietuvos vartotojų sąskaita“, – kalbėjo jis.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) praėjusią savaitę Slovėnijoje teigė, jog Bendrijos institucijos rengia skubią intervenciją ir struktūrinę elektros rinkos reformą.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega BNS sakė, kad pasiūlymų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis. Tuo metu su struktūrine elektros rinkos reforma susiję sprendimai, pasak jo, gali būti priimti per kelis mėnesius.