Anot Jaroslavo Neverovičiaus, su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu kalbėta, kokios galėtų būti lubos, tai būtų diskusijų klausimas.

„Išmokų koncentracija Lietuvoje yra didelė. Reikia įvesti nacionalines lubas, reikia apriboti galimybę gauti tiesioginių išmokų sumą. Čia yra diskusijos klausimas, bet, pavyzdžiui, judant link 60 tūkst. eurų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Neverovičius.

„Kas atsitiks – tada daugiau (išmokų – BNS) turėtų gauti vidutinio dydžio, mažesni ūkiai, kurie yra mūsų žemės ūkio pamatas“, – pridūrė jis.

Anot jo, didžiosios žemės ūkio bendrovės turėtų vis labiau dirbti konkurencijos sąlygomis.

„Tos didelės bendrovės, kurios yra tiesiog žemės ūkio verslas, jos privalo vis labiau ir labiau dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis ir, pasinaudojant skalės efektu, palikti tas išmokas ten, kur jų labiausiai reikia“, – kalbėjo Prezidentūros atstovas.

Pasak patarėjo, Lietuva žemės ūkyje turėtų koncentruotis į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą.

„Negalime būti tik pigiausių produktų eksportuotojai, čia turėtume kurti brangesnius produktus, kad grąža būtų didesnė“, – sako J. Neverovičius.

„Tai ekologiniai ūkiai, kurie akivaizdžiai yra prioritetinė kryptis ir Europos Sąjungoje, ir mūsų vartotojams. Vidutinio dydžio ūkių rėmimas taip pat turėtų būti prioritetas“, – teigė jis.

Po kelias dienas trukusių derybų Europos Sąjungos vadovai antradienio rytą pasiekė susitarimą dėl ilgalaikio ES biudžeto.

Jame numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.

Vėliau išmokos kasmet turėtų šiek tiek augti pagal sudėtingą formulę artėdamos prie ES vidurkio. Įtvirtinta išlyga, kad 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų už hektarą.