„Šių metų biudžete – minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio, pensijų augimas – šie pokyčiai (...) pirmiausia skirti skurdo ir nelygybės mažinimui, kas yra būtent įsisenėjusi Lietuvos problema. Šių pokyčių nereiktų pateikti kaip infliacijos amortizavimo būdų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėja.

„Nes jei padidėjimas yra skirtas infliacijai valdyti, vadinasi, mes nevykdome socialinės atskirties ir nelygybės mažinimo politikos“, – pridūrė ji.

Kad pavyktų išvengti tokio „politikos disbalanso“, anot I. Segalovičienės, priemonių infliacijai valdyti reikia imtis keturiose srityse.

„Pirmoji – didinti gyventojų pajamas. Antra, užšaldyti, nedidinti viešųjų paslaugų kainų, tokių kaip darželiai, neformalus ugdymas, viešasis transportas ir pan.“, – pirmąsias dvi galimas priemones „Žinių radijui“ antradienį įvardijo prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais. Ji kartu pažymėjo būtinybę ieškoti, kaip padėti kainų šoką išgyventi nevyriausybiniam sektoriui, kuris „yra labai svarbus atskirties ir nelygybės mažinimui“.

I. Segalovičienė, be to, pasiūlė didinti produktų ir paslaugų pasiūlą, visų pirma skatinant aktyviau ir palankiomis sąlygomis plėtoti atsinaujinančią energetiką.

„Ir ketvirta – padėti verslui dorotis su kainų šoku. Verslas labai įvarus. Yra verslų, kuriems reikalinga pagalba, įveikiant konkurencingumo iššūkius“, – teigė ji.

Kokios priemonės šiuo metu būtų efektyviausios mažinant infliacijos poveikį gyventojams ir verslui, ketvirtadienį prezidentas turėtų aptarti su Seimo frakcijų atstovais, ministrais ir socialiniais partneriais, informavo prezidento Gitano Nausėdos patarėja.

„Reikalinga labai gera ekonominė diskusija, nes priemonės gali būti įvairios, bet jos turi būti taiklios“, – pažymėjo ji.

Statistikos departamento duomenimis, gruodžio mėnesio metinė infliacija siekė 10,6 proc., o sausio mėnesį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, prognozuojamas 12,2 proc. vartotojų kainų augimas. Tuo metu vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „prieš mokesčius“ (bruto) praėjusiais metais augo 9,8 proc. ir siekė 1568 eurus, tuo metu vidutinis atlyginimas „į rankas“ augo 9 proc., iki 995,3 euro.

Nuo šių metų minimalus atlyginimas kilo iki 773 eurų iki mokesčių, neapmokestinamasis pajamų dydis padidėjo nuo 400 iki 460 eurų, o vidutinė senatvės pensija – nuo 414 iki 465 eurų be ir nuo 441 iki 489 eurų su būtinuoju stažu.