„Su Seimo nariais buvo kalbėta, kad dėl globalių problemų, karo Ukrainoje, tikėtina, jog kainos ir toliau didės, infliacijos iššūkis išliks. Todėl prezidentas prašė už paraščių neužmesti antiinfliacinių priemonių, kurias pateikė prezidentas. Jas taip pat svarstyti“, – po susitikimo žurnalistams sakė P. Mačiulis.

Vis dėlto Prezidentūros vidaus politikos grupės vadovas akcentavo, kad pasiūlytos infliacijos švelninimo priemonės tėra pradžia, o ateityje reikės imtis ir papildomų veiksmų.

„Kai buvo teikiami šie siūlymai, tokio augimo ir tokių iššūkių galbūt tuo metu net nesitikėjome. Reikia suprasti, kad net ir pasiūlytos priemonės, kurios buvo prieš mėnesį ar du, jos galbūt reikalingos startui, bet tikrai Lietuva susidurs su iššūkiais ir tų pagalbos priemonių žmonėms ir ypač socialiai jautriausioms grupėms ateinančiais metais neišvengiamai turės būti daugiau“, – mano P. Mačiulis.

Turime suprasti, kad šiandien įžengėme į tamsų kambarį ir akys turi priprasti prie tamsos, kad galėtume ką nors prognozuoti.

P. Saudargas: infliacijos švelninimo priemonės bus, tačiau reikia aiškiai pamatyti, koks bus karo poveikis ekonomikai

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas akcentuoja, kad infliacijos švelninimo priemonės ketvirtadienį prasidedančioje Seimo sesijoje priimtos bus, tačiau, kilus karui Ukrainoje, visų pirma svarbu įvertinti, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turės Rusijos karinė agresija prieš savo vakarinę kaimynę.

Pagrindinis parlamentinės darbotvarkės prioritetas, kaip pabrėžė parlamentaras, bus pagalba Ukrainai, taip pat bus svarstomi Lietuvos gynybos stiprinimas ir spartesnis šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimas.

Nepaisant to, pasak Seimo vicepirmininko, kartu bus svarstomos ir infliacijos švelninimo priemonės.

„Tikrai bus tiek pagalba žmonėms dėl energetinių kainų, tiek dėl sparčiai didėjančios infliacijos verslui parama ir visi kiti paketai“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė P. Saudargas.

Visgi, parlamentaro nuomone, kilus karui Ukrainoje, svarbu palaukti ir aiškiai pamatyti, koks bus jo poveikis Lietuvos ir pasaulio ekonomikai.

„Turime suprasti, kad šiandien įžengėme į tamsų kambarį ir akys turi priprasti prie tamsos, kad galėtume ką nors prognozuoti. Niekas nedrįsta prognozuoti, koks karo poveikis bus ekonomikai. Lygiai kaip su pandemija, buvo visokių prognozių“, – teigė P. Saudargas.

Dėl to, konservatoriaus įsitikinimu, pirmąjį Seimo pavasario sesijos mėnesį nebus svarstomi mokestiniai pokyčiai ir kiti projektai.

„Todėl tikrai dabar, gal net ir šį mėnesį, nebus svarstomi nei jokie mokesčių pakeitimai, nei kiti dalykai. Manau, kad tą reikia šiek tiek atidėti ir pažiūrėti, koks bus tikrasis poveikis ir Lietuvos, ir viso pasaulio ekonomikai“, – pažymėjo jis.

Niekas nedrįsta prognozuoti, koks karo poveikis bus ekonomikai. Lygiai kaip su pandemija, buvo visokių prognozių.

ELTA primena, kad smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Taip pat siūloma skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai saulės elektrinei įsigyti.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Tačiau pirmadienį su premjere Ingrida Šimonyte susitikę parlamentinių frakcijų atstovai sutarė, kad skubos tvarka Seime bus svarstomas tik gynybos biudžeto didinimo klausimas, o siūlomos antiinfliacinės priemonės bus įvertinamos vėliau.

Susitikime dalyvavusio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo teigimu, dar vienas biudžeto peržiūrėjimas, kuriame ir būtų įvertintas kainų augimo amortizavimo priemonių poreikis, galėtų įvykti tuomet, kai išryškėtų energetikos išteklių kainų tendencijos rinkoje.