Tiek darbdaviai, tiek profesinių sąjungų, tiek valdžios atstovai pripažįsta, kad bene didžiausią grėsmę valstybei šiuo metu kelia nedarbas. Tačiau už skaudžius padarinius mokėti niekas nenori.

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) vykęs neeilinis Trišalės tarybos posėdis virto įnirtingų ginčų arena, ir jokių sprendimų nebuvo priimta.Ministerijos pasiūlyti Nedarbo socialinio draudimo ir užimtumo rėmimo įstatymų pakeitimai kliuvo tiek darbdaviams, tiek profesinių sąjungų atstovams. Trišalė taryba nepritarė siūlymams pavėlinti bedarbio pašalpos mokėjimo terminą, sugriežtinti sąlygas bedarbiams gauti ligos išmokas ir keisti kai kuriuos kitus nuostatus.Ginčų kilo ir dėl siūlymo mažinti minimalų valandinį atlygio tarifą. Taigi dauguma klausimų buvo atidėta kitiems posėdžiams."Matome, kas dabar dedasi darbo rinkoje. Nuo Naujųjų metų kiekvieną savaitę registruojame 10 tūkst. naujų bedarbių. Pinigine išraiška tai yra 10 mln. per savaitę. Norėtume kai ką keisti nedarbo, socialinio draudimo ir užimtumo rėmimo įstatymuose, nes jie buvo pritaikyti visai kitokioms aplinkybėms, laikui, kai ekonomika kilo, kai darbdaviai prašė leisti lengviau atsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių (ne ES - red. past.)", – kalbėjo SADM sekretorius Valdas Rupšys.

Tarp ministerijos parengtų įstatymų pataisų yra ir siūlymai pradėti mokėti bedarbio pašalpą tik praėjus pusmečiui nuo to laiko, kai buvo prarastas darbas. Taip pat siūloma bedarbių mokymosi laikotarpiu leisti pasirinkti: gauti nedarbo draudimo išmoką ar mokymo stipendiją arba stipendiją (ji siekia 0,7 minimalios algos dydžio – 560 litų). 

Plačiau skaitykite rytojaus dienraštyje