ESO teigimu, pirmadienį po pietų buvo likę tik pavieniai atvejai Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse,  ten buvo vežami generatoriai.

Nuo sausio 25 dienos įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus, elektros tiekimas buvo nutrūkęs ir atnaujintas apie 520 tūkst. namų ūkių.

Unikalių atsijungusių klientų buvo apie 290 tūkst., iš jų 50 proc. elektra atsijungė pakartotinai.

Šalinant gedimus dalyvavo 200–250 brigadų, jose dirbo apie 600 žmonių.

„Ignitis grupės“ vadovas apie elektros sutrikimus: klimato iššūkiai tik didės

Dėl gausaus snygio dešimtims tūkstančių gyventojų praėjusią savaitę likus be elektros, valstybės valdomos „Ignitis grupės“ vadovas sako, kad klimato iššūkiai tik didės, tačiau jiems įveikti reikia apgalvotų veiksmų, kurie nepadidintų finansinės naštos gyventojams.

Darius Maikštėnas teigia, kad kabelių klojimas po žeme – ilgalaikis ir brangus procesas.

„Iš ESO bendrovės reikalaujame, kad visos investicijos būtų atliekamos efektyviai, kad jos nesukeltų tarifų visiems Lietuvos žmonėms. Turime suprasti, kad vien investicijos į kabeliavimą yra pačios brangiausios, jos turi didžiausią įtaką tarifui, todėl būtina išnaudoti visas priemones, kurios įmanomos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D. Maikštėnas.

Pasak jo, labai svarbu toliau skaitmeninti elektros tinklą, kad tiekimas būtų atkuriamas ir tinklo priežiūra vyktų sparčiau ir efektyviau.

„Taip pat labai svarbu išnaudoti visas organizacines priemones, tokias kaip proskynų platinimas tam, kad krentantys medžiai nenutrauktų laidų. Ir taip pat ne mažiau svarbu visiems efektyviai naudoti avarinius elektros generatorius“, – sakė D. Maikštėnas.

Jis pažymėjo, kad į ESO tinklą per pastaruosius metus investuotos rekordinės sumos – apie 600 mln. eurų.

„Iki 2030 metų mūsų investiciniuose planuose planuojama investuoti į ESO tinklą arti 2 mlrd. eurų. Iš jų virš 400 mln. bus nukreipta būtent į oro elektros linijų pakeitimą požeminiais kabeliais“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ vadovas.

ESO vadovas: peržiūrėsime procesus

ESO vadovas Mindaugas Keizeris teigė, bendrovės svarsto, kaip efektyviau šalinti gedimus.

„Peržiūrėsime visus procesus, ką išmokome kiekvienoje grandyje, pradedant skambučių centru ir baigiant įsitikinimu, kad gyventojai turi elektros energiją“, – sakė M. Keizeris.

Jis taip pat sakė, kad daug dėmesio bus skirta kabeliavimui: „Esame suplanavę jau vasarą pasitvirtinę programą, pagal kurią ypač miškingose vietovėse didinsime požeminių kabelių skaičių, kad lūžtantys medžiai nenutrauktų linijų“.

Pasak ESO, pagal ilgalaikį investicijų planą per 10 metų planuojama papildomai įrengti 11 tūkst. kilometrų požeminių kabelių, iš jų 67 proc. bus miškuose (dabar nesiekia 40 proc.).

Kaip dar vieną svarbią priemonę jis minėjo proskynų platinimą. ESO skaičiavimu, medžių šalinimas galėtų kainuoti 50-60 mln. eurų, kai visų oro linijų pakeitimas požeminėmis – apie 2,5 mlrd. eurų.

M. Keizerio teigimu, bendrovė į avarijų vietas vežė ir generatorius, jų skaičių svarstoma didinti.

„Matyt, iš savo pusės irgi svarstysime apie kiekio plėtimą tam, kad galėtume juos efektyviau ir daugiau naudoti“, – sako M. Keizeris.

Jis teigė, kad visi gedimai praėjusią savaitę buvo būtent dėl nuo sniego svorio lūžtančių ir ant elektros linijų atramų krentančių medžių, o ne dėl pačios infrastruktūros susidėvėjimo.

ESO vadovas dar kartą atsiprašė gyventojų dėl sutrikimų ir padėkojo tiems, kurie šalino gedimus.

„Tikrai galiu patikinti, kad žmonės darė neįmanomus dalykus, nestokodami energijos ir negalvodami apie savo pareigybės aprašymą ir apie pasibaigusį darbo laiką“, – kalbėjo M. Keizeris.