Profesinės sąjungos prašo Seimo grąžinti naujo Darbo kodekso projektą Vyriausybei ir svarstyti Trišalėje tarybos pakoreguotą variantą.

Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas pripažino, kad svarbiausiais klausimais sutarimo nepavyko rasti. Pasak jo, socialinių partnerių derintas projektas gerokai pasikeitė, į jį įtraukia daugiau socialinių aspektų.

„Mūsų prašymas Seimo nariams, kad nebūtų įsivelta į politikavimą ir tas įstatymas nebūtų įtrauktas į priešrinkiminę žaidimų areną - dėl to mes norime, kad per šį posėdį jis būtų grąžintas Vyriausybei. Koks buvo anksčiau projektas, jis labai stipriai pasikeitė Trišalėje taryboje. Jeigu jis buvo vien darbo santykių liberalizavimo projektas, dabar atsiranda ir socialiniai aspektai“, -spaudos konferencijoje ketvirtadienį Seime sakė A.Černiauskas.

Jo teigimu, tokiu atveju Darbo kodekso projektas sulauktų mažiau diskusijų. Socialiniai partneriai tarpusavyje suderino ir rado kompromisą dėl maždaug 80 proc. naujo kodekso nuostatų.

„Darbo kodeksą sudaro 240 straipsnių. Galima sakyti, dėl 200 straipsnių yra rastas sutarimas, bet yra 40 esminių straipsnių: darbo laikas, apmokėjimas, budėjimas namuose, išeitinės kompensacijos. Esminiai klausimai, dėl kurių susitarimą rasti sunkiausia. Nepasiektas susitarimas dėl streiko, dėl mamadienių, dėl tėvadienių, dėl atostogų mokslui. Noriu atkreipti dėmesį į kodekso struktūrą - tie 40 straipsnių, kur mes neradom bendro susitarimo, iš 40 straipsnių 28 atvejais darbdaviai pritarė kodekso rengėjų pozicijai, o profesinės sąjungos - 4 atvejais“, - sakė Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas.

Jis neatmetė, kad Vyriausybei gali pavykti pasiekti tikslą ir įkurti tūkstančius naujų darbo vietų, kaip žadama, jei bus įteisintos abejotinos darbo sutartys.

„Vienas iš tokių nesutarimo pavyzdžių: nenumatytos apimties darbo laiko sutartis. Gal ir Vyriausybės viltis, kad įsikurs 85 tūkst. naujų darbo vietų, su tokia sutartimi yra reali. Tai sutartis, sudaroma su darbuotoju, kai darbuotojas turi dirbti bent vieną dieną per mėnesį, o kitas dienas darbdavys gali jo nepakviesti dirbti. Šita sutartis atveria kelią nelegaliam darbui. Europos Sąjungos šalyse tai beveik netaikoma, o Lietuva nori būti labai liberali“, - sakė A.Černiauskas.

Jo teigimu, ir darbdaviai nenori, kad netyčia žalos padaręs darbuotojas ją atlygintų 100 procentų.

„Darbdaviai sako, kad jiems to nereikia, nes darbuotojas atsisakys dirbti su sudėtingais įrengimais, jiems užtenka, jei darbuotojas žalą sukelia netyčia, 3 vidutinių darbo užmokesčių žalos atlyginimo“,. - sakė A.Černiauskas.

Seimas ketvirtadienį pradeda svarstyti socialinį modelį, numatantį darbo santykių liberalizavimą ir socialines reformas.