„Profesinės sąjungos reiškia susirūpinimą tiek dėl projekto nuostatų, kurios blogina valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tiek dėl projekto rengėjų nekorektiško elgesio – visuomenei pateikiamos informacijos, bandančios sumenkinti valstybės tarnautojų gebėjimus“, – sakoma trečiadienį profesinių sąjungų išplatintame pareiškime.

Jį pasirašė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas, Regionų profsąjungos federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Profesinės sąjungos kritikuoja, kad projekte nėra garantijų profesinių sąjungų veiklai, taip pat nepritaria, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kas trejus metus.

„Bazinis dydis privalo būti peržiūrimas kiekvienais metais. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad projektu siūlomi pakeitimai būtini siekiant modernizuoti valstybės tarnybą ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau siūlymas bazinį dydį peržiūrėti kas trejus metus tik dar labiau skatins tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių, kur atlygis kyla kasmet“, – sakoma pareiškime.

Tačiau siūlymas bazinį dydį peržiūrėti kas trejus metus tik dar labiau skatins tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių, kur atlygis kyla kasmet.

Taip pat teigiama, kad projekte visiškai nėra sprendžiamas motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams klausimas.

„Valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės naikina iš esmės vieninteles įstatyme likusias socialines garantijas, nepriklausančius nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamus būtent už tarnybą valstybei (naikinamas priedas už stažą, ilgesnės trukmės atostogos)“, – tvirtino profsąjungos.

Profesinės sąjungos nepritaria siūlymui naikinti ilgesnės trukmės kasmetines valstybės tarnautojų atostogas ir kitas socialines garantijas. Anot jų, projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl naikinama praktiškai vienintelė tarnautojui likusi garantija, tiesiog „yra toks tikslas, kad valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal Darbo kodeksą privačiame sektoriuje“.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą pertvarką trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė yra sakiusi, kad ši reforma leis sukurti stiprų vadovų korpusą bei lankstesnį darbo užmokesčio mechanizmą tarnautojams, kad būtų mokama „ne už egzistavimą“, o už pasiektus rezultatus.

Pertvarkos projekte siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, bet konkursus į įstaigų vadovų pareigas organizuoti centralizuotai.

Taip pat ketinama atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti bei iškeltiems tikslams pasiekti.

Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.

Pakeitimai būtų aktualūs ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir teisėjams, politikams.

Nauja tvarka numato ir atlyginimų kėlimą. Pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų 2024 metais, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Vis dėlto įvykdžius pertvarką, būtų atsisakoma priedų už tarnybos valstybei stažą.

Pasak vidaus reikalų viceministrės, darbo užmokestis valstybės tarnyboje apie 40 proc. atsilieka nuo privataus sektoriaus, o esminės reformos tikslai – sustiprinti vadovų korpusą, jų lyderystės kompetencijas. Vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.

Dar vienas numatomas pokytis – Valstybės tarnybos departamento perorganizavimas į Viešojo valdymo agentūrą. Ji vykdytų centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.

Siūlymus didinti politikų atlyginimus jis pavadino nemoraliais, tačiau Vyriausybės atstovai pabrėžia, jog būtent politikams algų didėjimas įsigaliotų prasidėjus kitai Seimo kadencijai.

Šiuo metu šalyje dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų.

Vyriausybei pritarus pertvarkai, ji būtų teikiama tvirtinti Seimui.