Kadangi gyventojai ir įmonės dabar yra labiau prisitaikę dirbti karantino sąlygomis nei pavasarį, prognozuojama, kad šios bangos poveikis šalies ūkiui bus mažesnis. Pagal Lietuvos banko ekonomistų atnaujintą pagrindinį ekonominės raidos scenarijų numatoma, kad šiuos metus šalies ekonomika užbaigs susitraukusi 2 proc., o kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) jau turėtų augti 1,9 proc. Pagal anksčiau skelbtą pagrindinį scenarijų buvo prognozuojamas 3,1 proc. augimas 2021 m.

Visuomenė labiau prisitaikius dirbti karantino sąlygomis nei pavasarį, todėl prognozuojama, kad šios bangos poveikis šalies ūkiui bus mažesnis.

Neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl Lietuvos bankas įvertino ir alternatyvius scenarijus. Kai kuriose Vakarų valstybėse jau patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 teikia vilčių, kad jau greitai jos sulauksime ir ES bei Lietuvoje. Jei pandeminė padėtis artimiausiu metu būtų sėkmingai suvaldyta ir stabilizuotųsi, tokiu atveju ekonomikos raida kryptų pagal palankųjį scenarijų. Pagal šį scenarijų šių metų BVP nuosmukis būtų mažesnis – 1,4, o kitąmet augimas siektų 4,5 proc.

Vis dėlto sudėtinga epidemiologinė padėtis verčia įvertinti ir atšiaurųjį scenarijų. Jei pandemijos suvaldymas užtruktų, o medicininiam sprendimui įgyvendinti reikėtų daugiau laiko, neigiamos pasekmės atsilieptų tikėtinu įmonių finansinės padėties pablogėjimu ir išaugusiomis nemokumo problemomis. Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP šiemet susitrauktų 2,7, o kitąmet – dar 3,3 proc.

Iki šiol šalies ekonomika buvo santykinai atspari pandemijos poveikiui. Nors kai kurie verslai buvo paveikti ypač stipriai, ekonomiką nuo didesnio nuosmukio gelbėjo palyginti stipri pramonė, išaugęs grynasis eksportas ir taikytos valstybės paramos priemonės, padėjusios išsaugoti darbo vietas.

Lietuvos banko teigimu, Veiklos suvaržymas ir neapibrėžtumas artimiausiu metu ribos tiek gyventojų vartojimą, tiek įmonių investicijas. Tačiau bendra tiek gyventojų, tiek įmonių finansinė būklė leidžia tikėtis teigiamų poslinkių ateityje, ekonomikai grįžtant į normalias vėžes. Krizės metu gyventojai ir įmonės buvo linkę kaupti lėšas. Gyventojų indėlių suma bankuose šiemet išaugo 11 proc. – iki 17 mlrd. eurų, atitinkamai įmonių lėšos padidėjo trečdaliu ir pasiekė 8,8 mlrd. eurų.