Ūkininkai žada su Žemės ūkio ministerija ieškoti galimybių jauniems ūkininkams bei tiems, kurie yra pasiskolinę investicijų projektams, sumažinti paskolų palūkanas. Tuo metu prekybininkai sako, kad su perdirbėjais deramasi dėl pigesnių produktų tiekimo, tačiau teigia negalintys priversti jų žemdirbiams už pieną mokėti daugiau.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ketinama prašyti leisti ūkininkams daug paprasčiau prekiauti savo produktais.

„Prašysime, kad atpalaiduotų ūkininkams prekybą dar labiau. Kalbame apie trumpas prekybos grandines, nes dabar pieną dalinti gali, o jeigu parduoti ne – prisistato policija, veterinarija, kitos tarnybos, neišlaikai higienos sąlygų, gali grėsti visokios sankcijos“, – BNS pirmadienį sakė A. Svitojus.

Jo teigimu, sušvelninti prekybą ūkininkai yra prašę: „Tik gal ne taip tiesiogiai, neoficialiai“.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas BNS sakė manantis, kad patiems gaminti ir prekiauti savo produkcija ūkininkams neišeina: „Tam reikia papildomų investicijų“.

Pasak jo, smulkiausiems ūkininkams, kurie augina iki 10-15 karvių, dabar už litrą žaliavinio pieno mokama 10-15 centų, tuo metu stambesni ūkininkai gauna iki 35 centų.

Pasak jo, su žemės ūkio ministru bus bandoma ieškoti galimybių sumažinti ūkiams modernizuoti paimtų paskolų palūkanas: „Palūkanų kompensavimas ūkininkams turėtų būti pakankamai didelė paskata“.

Jis, be kita ko, siūlo valdžiai galvoti apie skolinimosi ūkininkams supaprastinimą.

Sudėtinga verslą priversti nusileisti savo pelno kartelę (...) Turime monopolinę prekybą ir monopolinį perdirbiną, valdžiai irgi sunku priversti juos kalbėtis.

Smarkiai kritusiomis pieno supirkimo kainomis pasipiktinę ūkininkai nuo pirmadienio pradėjo stichiškas protesto akcijas: prie pagrindinių perdirbėjų ir prekybininkų administracijos pastatų pirmadienį jie statė žalius kryžius. 

Anot V. Buivydo, pirmadienį surengtos akcijos rezultatas paaiškės negreitai: „Sudėtinga verslą priversti nusileisti savo pelno kartelę (...) Turime monopolinę prekybą ir monopolinį perdirbiną, valdžiai irgi sunku priversti juos kalbėtis“.

Prie Vilniuje esančios „Maximos“ būstinės ir parduotuvės protestuojantys ūkininkai perdirbėjus ir pardavėjus kvietė trišalių derybų.

„Maximos“ generalinis direktorius Tomas Rupšys per atstovą BNS nurodė, kad prekybininkai yra tarpininkai tarp tiekėjų bei pirkėjų, todėl šiuo metu ypač aktyviai su tiekėjais ieško sprendimų, kad pirkėjai  nepajustų didelių kainų pokyčių. Jis žada, kad  lentynose kas savaitę daugės prekių už mažesnę nuolatinę kainą be akcijų.

„Lidl Lietuvos“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, su gamintojais deramasi dėl pigesnių produktų tiekimo, tačiau įmonė negali įtakoti perdirbėjų pieno tiekėjams mokėti daugiau. 

„Puikiai suprantame vietos ūkininkų nepasitenkinimą, tačiau šioje situacijoje nesame tiesioginis kontaktas, kadangi mūsų lentynas pasiekia jau pagamintas produktas, o ne jo žaliava. (...) Mes nuolatos deramės su tiekėjais, kad galėtume užtikrinti geriausias kainas rinkoje. Atsiradus galimybei įsigyti pieno produktų iš gamintojų pigiau, reaguotume į tai“,– teigė ji.  

L. Skersytė pabrėžė, kad tinklas didina lietuviškų produktų asortimentą ir palaiko vietos ūkininkus. Pasak jos, pernai lietuvių gamintojų produkcija buvo eksportuota į 26 šalis, kur veikia „Lidl“ parduotuvės, o jos vertė – 59,8 mln. eurų.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pabrėžė, kad pieno produktų kainos tinkle tiesiogiai priklauso nuo jų  tiekimo kainų, o esant bent menkiausiai galimybei deramasi su tiekėjais: „Atsiradus galimybei prekybos tinklui pieno produktų iš gamintojų įsigyti pigiau norime, jog tai kuo greičiau pajustų ir mūsų pirkėjai“.

V. Buivydo teigimu, prekybininkai yra neteisūs teigdami, kad negali labiau mažinti kainų, nes neva negali įtakoti gamintojų. „Patys prekybininkai irgi yra gamintojai, turi savo gamybos linijas. Perkasi žaliavas ir gamina“, – teigė jis.