Baimė, informacijos ar aktyvumo stoka? Jaunimo verslumo iniciatyvas kaimiškose vietovėse žadinantys specialistai neneigia neretai susiduriantys su tokiais dalykais.

Daugelis pripažintų, kad provincijoje imtis verslo gerokai didesnis iššūkis nei didžiuosiuose miestuose. Vienas pagrindinių momentų – nedidelė rinka.

Būtent kaimiškos šalies vietovės itin skaudžiai pajuto pastarųjų metų Lietuvos rykšte vadinamos emigracijos padarinius. Net jei geresnio gyvenimo jauni, darbingi žmonės nesiveržia ieškoti svečiose šalyse, periferija neatlaiko didžiųjų Lietuvos miestų konkurencijos.

Susidaro tarsi uždaras ratas – mažėjant aktyviausių gyventojų sluoksniui, mąžta ir iniciatyvų, o dėl sumenkusio vartotojų rato sunku parduoti prekę ar paslaugą, vadinasi, ir tikėtis atitinkamo uždarbio.
Sąlygiškai netoli didžiųjų miestų – Kauno ir Vilniaus – esantis Molėtų kraštas taip pat nėra išimtis. Neretai studijuoti, mokytis į didmiesčius išvykę jaunuoliai nebesugrįžta į savo gimtąsias vietas. Be to, nemažą įplaukų dalį iš turizmo gaunantis regionas taip pat susiduria su sezoniškumo problema.

Neatsitiktinai, naujausiais Utenos teritorinės darbo biržos Molėtų skyriaus duomenimis, šiuo metu nedarbo rodikliai ima mažėti ir tokia tendencija turėtų būti jaučiama iki vasaros pabaigos. Populiarėja ir verslo liudijimai – per pastaruosius kelis mėnesius jų įsigyta pusšimtis. Molėtų regione šio mėnesio viduryje buvo registruoti 1 744 bedarbiai. Tarp jų daugiau kaip 70 proc. – kaimiškų teritorijų gyventojai. Trečdalį bedarbių sudaro ilgalaikiai – registruotieji metus ir ilgiau, o 6 proc. (per 100 asmenų) bedarbių turi negalią.

Vienas efektyvių nedarbo problemos sprendimo būdų – darbo vietą susikurti bent jau sau pačiam. Molėtų rajono savivaldybės, verslininkų bendruomenės atstovai sutartinai pripažino, kad norintiems imtis verslo jaunuoliams šiandien sudarytos palankios verslumo skatinimo sąlygos, tereikia iniciatyvos ir geros idėjos, galbūt žengti ne pramintais takais, bet imtis drąsos užkariauti naujas rinkos nišas, siekti neapsiriboti vien siauru vietos vartotojų ratu, o savo gaminiu, paslauga gebėti sudominti ir kitų regionų ar net užsienio atstovus.

Pradedantiesiems verslininkams finansinę pagalbą garantuoja ne tik smulkiojo ir vidutinio verslo paramą teikiančios įmonės, bet ir rajono valdžia. Nors ir nedrąsiai, tačiau periferijoje pamažu dygsta verslumo daigai. Jaunų žmonių savirealizacijos sėkmės istorijos, vertinga patirtis neabejotinai tampa įkvėpimu ir tiems, kurie jau turi idėjos grūdą, tačiau vis nesiryžta jo subrandinti.

Iššūkis – nestokoti darbo ištisus metus

„Už gražią aplinką“ – tokį moto Molėtų rajone įkurtai įmonei pasirinkę jaunieji verslininkai nusprendė naujų dviračių neišradinėti. Nors, viena vertus, aplinkotvarkos paslaugas siūlančios bendrovės „Čipsas“ veikla neatrodo egzotiška ar kažkuo itin išskirtinė, tačiau įmonės steigėjai sugebėjo ne tik sukurti darbo vietas sau ir kitiems vietos gyventojams, bet ir susidoroti su šiam regionui būdinga sezoniškumo problema.

Verslas ant patirties pamatų

Šiltaisiais metų mėnesiais bendrovė teikia šienavimo, apželdinimo, sodybų priežiūros, žemės sklypų valymo, tvenkinių kasimo, miško sodinimo ir kitas įvairias aplinkotvarkos paslaugas.
Šaltuoju sezonu labiau specializuojasi atliekant miško valymo, kirtimo, medienos išvežimo iš kirtaviečių iki sandėlio ir panašius darbus.

Su kitu bendražygiu bendrą įmonę įsteigęs Gintaras Valeika pasakojo, kad mintis imtis verslo kilo neatsitiktinai – esą tokių paslaugų sektoriuje Molėtų rajone būsimieji verslininkai matė laisvą nišą. Ne mažiau svarbus aspektas, kad ši veikla nebuvo visiškai nauja, nepažįstama.

„Kadangi tėvukas ūkininkauja, miškų kirtimo, sodinukų auginimo, krūmų pjovimo ir kiti aplinkotvarkos darbai nebuvo svetimi“, – pasakojo pašnekovas.

Šiuo metu transporto inžineriją studijuojantis G.Valeika svarstė, kad nors pati veikla su šia specialybe gal ir nesusijusi, vis dėlto siūlomoms paslaugoms tenka pasitelkti tam tikrą įrangą, techniką, tad mokslo įstaigoje įgytos žinios išties praverčia.

Gavo maksimalią paramą

Kaip teigė pašnekovas, būtent pažangi technika ir tapo sėkmingo verslo plėtojimo prielaida.

„Kad galėtume plėtoti verslą, reikėjo tam tikrų priemonių, iš kurių pagrindinė – traktorius. Tik turėdami tokią techniką, galime iš miškų išvežti medienos produkciją. Užsidirbę pirmuosius pinigus nusipirkome miškovežio priekabą, o už paskolą – traktorių. Kai ieškojome galimybės, kaip tai padaryti, iš kredito unijos mums pasiūlė pasinaudoti Verslumo skatinimo fondo paskola, už kurią garantavo bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)“, – prisiminė G.Valeika.

Pradedantieji verslininkai pasinaudojo ir kitomis INVEGA remiamomis priemonėmis – daliniu paskolos palūkanų kompensavimu bei pateikė paraišką dėl darbo užmokesčio išlaidų dalies kompensavimo.
Anot G.Valeikos, traktoriui įsigyti prireikė maksimalios įmanomos paskolos. Tokios lėšos patiems pradedantiesiems verslininkams būtų buvusi nepakeliama finansinė našta, kaip pripažino pašnekovas, brangiam pirkiniui įsigyti reikiamos sumos nebūtų skolinęs ir joks bankas.

„Kiek daugiausia galėjome gauti, tiek ir ėmėme. Laimė, kad šių lėšų užteko. Tai yra pagrindinis įrenginys, kurio mums reikėjo, todėl norėjome įsigyti geros technikos, o tai pigiai nekainuoja. Žinoma, nėra kalbos, kad tai mums buvo puiki paskata – jei tokia INVEGA priemonė nebūtų egzistavusi, nebūtume galėję įsigyti šios technikos, nes joks bankas, esant mūsų situacijai, kai tik įkūrėme verslą, nebūtų suteikęs tokios paskolos“, – kalbėjo verslininkas.

Dejuojančiųjų nepateisina

Trejus metus gyvuojančioje įmonėje, be jos įkūrėjų, šiuo metu dirba dar penki darbuotojai. Kaip pripažino G.Valeika, su problemomis tenka susidurti kone kasdien.

„Daug kur pačioje valstybinėje sistemoje yra painiavos – tiek susijusios su įregistravimu, tiek su PVM mokėtojo prisiregistravimu ar darbų saugos reikalavimais. Neretai tenka susidurti su atsakingų žmonių nekompetencija“, – įvardijo pašnekovas.

G.Valeika pasidžiaugė, kad klientų ir užsakymų trūkumu skųstis negalėtų. Verslininkas prisipažino, kad jį stebina, jog Lietuvoje yra daug besiskundžiančiųjų prastu gyvenimu, tuo, kad nėra darbo.
„Žmonės deda mažai pastangų ir rodo nepakankamai iniciatyvos, kad jų gyvenimas būtų geresnis. Ne visi privalo būti viršininkai, šiuo metu labai jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Tenka konstatuoti, kad neretai įsidarbinantiems žmonėms kyla esminis klausimas: o ar reikės kažką dirbti?“ – patirtimi dalijosi pašnekovas.

G.Valeika pripažino, kad jauni žmonės galėtų rodyti daugiau iniciatyvos kurti darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems, juo labiau kad palankių prielaidų tam nestinga.

„Kol kas neteko girdėti, kad iš mano artimos aplinkos kas nors būtų pasinaudojęs tokia parama kaip mes. Suprantama, tai yra rimtas iššūkis dirbti be paskolų – ramiau, saugiau, tačiau dažniausiai be finansinės paramos pradėti verslą neįmanoma“, – kalbėjo pašnekovas.

Prioritetas – pradedantieji

Kaip pasakojo Molėtų rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Loreta Štelbienė, dėl regiono specifikos vietinio verslo liūto dalį sudaro apgyvendinimo, maitinimo, smulkiosios prekybos, baidarių, dviračių nuomos ir panašios paslaugos.

„Jauni žmonės išvažiuoja iš rajono, ieško geresnių galimybių. Mūsų regionui ypač sudėtinga, nes arti sostinė. Pagrindinis – kaimo turizmo – verslas gyvybingas du tris mėnesius per metus, todėl didžiausias uždavinys – pailginti sezoną, orientuotis į paslaugas, pramogas, kurios būtų aktualios ne tik šiltuoju metų laiku“, – įvardijo savivaldybės atstovė.

Anot L.Štelbienės, rajono valdžia vietos verslininkus remia pagal smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programą, o šių metų prioritetas – jaunas besikuriantis verslas.

„Žinoma, pinigai nėra dideli, bet tai vis tiek pradedantiesiems yra gera paskata, – teigė pašnekovė. – Kad pritrauktume investuotojų, didelę paramą suteikiant įvairias lengvatas patvirtinome vidutiniam ir stambesniam verslui.“

Papildomos verslumo skatinimo galimybės siejamos ir su naujuoju ES finansavimo etapu.

Nors aktyviai reklamuojamos verslumo skatinimo priemonės, norintiesiems imtis verslo rengiami nemokami mokymai, pristatomi įvairūs Ūkio ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, kitų institucijų projektai, L.Štelbienė prisipažino žmonių iniciatyvos pasigendanti.

Užduotis – įvertinti galimybes

„Šiandien verslumą akcentuojame kaip vieną svarbiausių dalykų. Tačiau baimė imtis kažko naujo jaučiama. Mūsų rengtose apklausose žmonės prisipažįsta, kad bijo rizikuoti, jiems sunku pasakyti, kokio postūmio reikia. Kompetencijos lyg ir pakankamos, kad būtų galima kažką pradėti. Gal tiesiog žmonės ne tokie verslūs, apsukrūs kaip Marijampolėje“, – su šypsena svarstė pašnekovė.

Molėtų rajonas, kaip ir visa Rytų Aukštaitija, labiau orientuotas į paslaugas, didelės pramonės čia nėra, dominuoja žemės ūkis ir turizmo sektorius, pritarė ir Molėtų krašto verslininkų asociacijos, vienijančios smulkiuosius ir vidutinius verslininkus, tarybos pirmininkė Raimonda Meiduvienė.

„Galima sakyti, kad Molėtai atsigauna vasarą. Vis dėlto verslumas priklauso nuo iniciatyvos. Jei žmogus iniciatyvus, pasireikšti sąlygų visada yra. Didesnis verslumas, žinoma, būdingas jauniems žmonėms. Bėda ta, kad jaunimo labai sumažėjo, kaimiškos vietovės ištuštėjo, vidaus rinka siaura, o į užsienio rinkas sugeba orientuotis ne visi“, – tendencijas įvardijo pašnekovė.
Ir L.Štelbienė, ir R.Meiduvienė pripažino, kad tokioje aplinkoje gimstantys sėkmingi pradedančiųjų verslininkų projektai juo labiau verti komplimentų ir skelbia gerą žinią, kad galimybių yra, tik reikia jų paieškoti.

Verslininkų asociacijos tarybos pirmininkė jaunuosius verslininkus gyrė už įžvalgumą ir teisingą pasirinkimą. „Molėtų rajone nemažai sodybų turi didmiesčių gyventojai, natūralu, kad žmonės dairosi pagalbininkų, tad jaunieji verslininkai surado gerą veiklos nišą“, – pripažino R.Meiduvienė.

Finansinė parama verslo pradžiai

Paskolomis iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) gali pasinaudoti labai mažos, mažos įmonės (iki 1 metų) bei pradedantieji verslininkai. Lengvatinės paskolos dydis – iki 86 tūkst. litų.
Gavusieji VSF paskolą gali ne tik pasinaudoti INVEGA garantija (iki 80 proc. paskolos sumos), susigrąžinti 95 proc. sumokėtų palūkanų, bet ir gauti kompensaciją už dalį darbuotojų darbo užmokesčio pagal priemonę „Subsidijos verslumui skatinti“. Paraiškas INVEGAI reikia pateikti iki 2014 m. gegužės 31 d.

Priemonės finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis. Daugiau informacijos www.invega.lt.