Lietuviai nori namo prie miško, prie ežero, kad aplink nebūtų kaimynų, kad su niekuo nereiktų tartis dėl kelio, bet tuo pat metu nori modernumo: kad mokykla būtų už 5 minučių, parduotuvė šalia, troleibusas į kiemą atvažiuotų. „Tai yra nesuderinama, – sako Robertas  Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas – Lietuvių pasąmonė yra vienkiemis: bijome, esame uždari, nenorime bendradarbiauti, bet iš kitų reikalaujame daug. Turime atsiverti, nes kartu veikdami galime daug daugiau.“

R.Dargio teigimu, lietuviams labiausiai trūksta noro ir drąsos pažiūrėti toliau už horizonto, pagalvoti, kuo esame ypatingi ir stiprūs, ką turime ir kaip tai galime išnaudoti ir ką nors sukurti.

„Turime didelį potencialą, vien ką reiškia skandinavai visai šalia – turtingi vartotojai, kuriems galime gaminti daug produktų. Galimybės Lietuvai yra didžiulės, nes gebame greitai ir kokybiškai atlikti užsakymus, pas mus pigiau, galime, pavyzdžiui, švedams maisto produktus gaminti ir per naktį ten nugabenti,“ – apie galimybes gamybos ir eksporto srityje su Tauragės bendruomenės atstovais šią savaitę kalbėjo LPK prezidentas.

Pasak jo, greitu metu dalis gamybos iš Azijos kelsis atgal į Europą, kad būtų arčiau vartotojo. Pramonė keičiasi, produkcija individualėja, produktai bus gaminami ne masiniam vartotojui, bet indvidualiam užsakovui. Technologijos leidžia greitai keisti procesus ir netolimoje ateityje baldai, rūbai, daiktai, automobiliai bus gaminami konkrečiam vartotojui.

„Planinės ekonomikos nebėra, pačiam žmogui reikia pagalvoti, ką ir kaip parduoti. Politikai bando pabrėžti, kad žmonės yra vertybė vien dėl to, kad jie tokie yra, bet mūsų vertė atsiskleidžia tik per tai, ką mes sukuriame kitam. Todėl kviečiu dažniau pagalvoti: ką aš galėčiau padaryti, kad kitam būtų geriau, kad aš jam padėčiau ir iš to pats galėčiau gyventi,“ – sako LPK prezidentas.

Bendruomenių gyvenime, kaip ir versle, svarbiausia – idėja, kuri leistų konkuruoti vieniems su kitais, iš to išauginti gerą daiktą, paslaugą, gaminį, o idėja visuomet prasideda nuo savęs.

„Prieš 25 metus sausio mėnesį kovojom už laisvę. Tuomet įsivaizdavom, kad ta laisvė mums suteiks iš karto kokybiškai kitokį gyvenimą, nesuprasdami, kad laisvė mums suteikia šansą, kuriuo privalom pasinaudoti. Bet laisvė savaime negarantuoja gero gyvenimo – laisvė ir nepriklausomybė yra tik sąlyga susikurti gerą gyvenimą, bet niekas kitas nėra atsakingas už mūsų gyvenimo kūrimą, išskyrus mus pačius. Žmogaus stiprybė yra kūrybinga asmenybė, kuri pati gali kurti savo ateitį,“ – pastebi R.Dargis.

Lietuva taip pat yra neatrastas perlas turizmo srityje. Pramonininkų atstovas sako dažnai susiduriantis su situacija, kad net šalia gyvenantys skandinavai nežino Lietuvos. Jo siūlymu, savivaldybių ir turizmo paslaugas teikiantys interneto puslapiai jau dabar turi būti prieinami ne tik anglų ir rusų kalbomis, bet ir vokiečių, švedų, norvegų, suomių, prancūzų kalbomis – tai nereikalauja didelių investicijų, tačiau duoda didžiulę naudą.

„Pinigų yra begalės. Kiek pinigų Lietuva gavo europinės paramos dar prieš tampant ES nare ir gauna iki šiol, tik ar efektyviausiai tuos pinigus išnaudojom ir jais pasinaudodami tapom gudresni? Investavome didžiulius pinigus į materialųjį turtą, sutvarkėme daug mokyklų, prisistatėme namų, pastatų. Kokie didžiuliai rūmai yra darbo biržos, bet iš tikrųjų dabar turime pustuščius namus. Vadinasi, ne pinigai lemia gerovę, o žmonės, kurie moka su tais pinigais elgtis,“ – sako R.Dargis.

Pramonininkai nuosekliai ir aktyviai kviečia visus diskusijai: „Veikiame skaidriai ir aiškiai rodome, kokie yra mūsų interesai. Rudenį pristatėme daugiau nei 100 darbų, kuriuos, manome, kad valstybė turėtų padaryti, siekiant užtikrinti tvarų ir konkurencingą mūsų ekonomikos augimą. Vertinimų buvo įvairių. Vienas jų – kaip verslininkai gali kviestis politikus ir jiems nurodinėti. Tačiau nejaugti teisę kurti valstybę turi tik politikai? Verslas taip pat yra valstybės ir bendruomenės dalis. Mes visi turime galimybę ir teisę diskutuoti. Akademinės, kultūros ir vietos bendruomenių balso yra per mažai, kad būtų išryškintos problemos ir bėdos mūsų valstybėje, nes jos augimas ir vystymasis yra, visų pirma, mūsų visų susitarimas, kokią ją norime matyti,“ – kalba LPK prezidentas.

2016 metai paskelbti Vietos bendruomenių metais, pabrėžiant vietos bendruomenių reikšmę įgyvendinant Europos Sąjungos ir nacionalinę regioninę politiką, atsižvelgiant į siekį stiprinti vietos savivaldą kaip pilietinės visuomenės formavimo pamatą, vertinant vietos bendruomenių pilietiškumą ir veiklumą kaip svarbiausią prielaidą vietos ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai.