Anot LPK, pokytį labiausiai lėmė mažėjusios pramonės įmonių gamybos prognozės, be to – Lietuvos pramonės įmones pasiekia neigiamos visos euro zonos pramonės nuotaikos.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigė, kad Europos Sąjungos (ES) verslai nuogąstauja dėl galimų prekybos apribojimų ir didesnių muitų, todėl skuba užpildyti sandėlius.

„Kai tai įvyks, paklausa gali sumažėti, kas sukels staigų Lietuvos eksporto apimties kritimą. Toks cikliškumas gali stipriai paveikti Lietuvos ekonomiką, ypač jei šis kritimas sutaps su griežtesnėmis pasaulinės prekybos sąlygomis“, – teigė V. Janulevičius.

Lietuvoje lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus artimiausioje ateityje yra menkstantys, bet gana stabilūs. Kitokia situacija išlieka darbužių siuvimo, metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos sektoriuose.

Atsargų lygiai pramonės įmonėse išlieka gana optimalūs, tačiau kiek daugiau jų kaupiasi tekstilės ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonėse.

Trys iš keturių pramonės įmonių Lietuvoje pasiryžusios artimiausiu metu nekeisti darbuotojų skaičiaus.

„Visus šiuos metus iki lapkričio mėnesio buvę gana stabilūs užsakymų skaičiai pradėjo kristi“, – teigiama pranešime.

Vidutiniškai kas antra pramonės įmonė šalyje susiduria su nepakankamos produkcijos paklausos problema. Dvi iš penkių pramonės įmonių susiduria su nepakankama paklausa eksporto rinkose.

Kas ketvirta guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriaus įmonių tikisi paklausos eksporto rinkose augimo. Daugiau nė viename pramonės sektoriuje nėra tikinčių, kad artimiausiu metu paklausa eksporto rinkose augs.

Trys iš keturių pramonės įmonių Lietuvoje pasiryžusios artimiausiu metu nekeisti darbuotojų skaičiaus. Didžiausia pasitikėjimą tuo rodo medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos ir chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektorių įmonės, kurių apie 95 proc. teigia, kad neketina artimiausiu metu keisti darbuotojų skaičiaus.

Tuo metu dažniausiai drabužių siuvimo ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonės svarsto apie galimą tolesnį darbuotojų skaičiaus mažinimą.

Pramonės pajėgumų panaudojimas nuo 2022 metų gruodžio nepasiekia ilgamečio pajėgumų panaudojimo lygio: lapkritį jis augo 0,3 proc. punkto iki 72 proc.

„Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas ir toliau lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc.“, – teigiama pranešime.

Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas nuo 2015 metų. Per šį laiką aukščiausia indekso reikšmė fiksuota 2021-ųjų gegužę – 54,5 punkto, žemiausia – 2020-ųjų balandį – 38,9 punkto.